 |
Nebežinau nieko geriau už susisuktą vyšnių cigaretę psichodelikų doors'ų solo metu: pralenkiantys traukiniai tampa gyvatėmis, žmonės - mėlynai spinduliuojančiais ateiviais; aš kartu su jais įlipu į vieną iš gyvačių ir valandai pamirštu, kad keliauju ne į dangų.
Veliau tai pasakoju S. angliškai, nekreipdama dėmesio, kad senasis Šarūnas sėdi šalimais ir savo daro; o toji nesirūpina ir kažką visai kita man atsako, pamiršusi mano gyvates ir terabitiškas keliones. Aš nusišneku, o ji teisingai daro.
Atėjau čia pasiskolinti sakinių, kurių dar neparašiau. Rašyti norėjau apie gyvenimą, kurio neturėčiau turėti sapnuose ir 4 dimensijoj. Bet nekontroliuoju savęs, kaip ir jūs nekontroliojate savęs - patys tai suvokiat. Mes tik naiviai bandom apsigauti, kad mūsų pasirinkimai yra mūsų. Ne velnio, jie jau sugalvoti ir jų pabaigos nuspręstos ir aš tik dabar suvokiau, kad noriu būti sena. Senoliai žino daugiau (kaip ir kūdikiai).
Bet pasenti nepavyks, jei mano plonus nykščiukus suvažinės agresyviosios Vokietijos greitkeliuose, bet apie tai vėliau..
panašiai jaučiuosi ;]]
AtsakytiPanaikinti