aš nenoriu čia nieko rašyti, bet rašau.
nenoriu mąstyti, bet mąstau.
nenoriu valgyt, bet valgau.
nenoriu būti, bet esu..
ir tai tik dėl pilkos dienos ir ale draugiškų sakinių "žinai, neskubėk teisti.." bei mano pačios per ryškaus naivumo ir dostojevskiško optimizmo, kuriuos galėčiau parduoti su didžiausia nuolaida. būkit naivūs ir draugiški, visi kiti žmonės! aš būsiu augalas dabar.
kai nėra vilties, jos man ir neduokit! po to ir stebitės, kodėl tiek daug išprotėjusių keistuolių.. nuo tikėjimo.
laukimo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą