Visiems, kam netingiu, pasakoju, kaip traukinių stotyje pasigavau benamį, kad jam paaukočiau, prieš tai pamelavus, kad neturių smulkių, nes naudojuos tik kortele. Metė jis man smerktiną žvilgsnį "pažįstu tokius kaip tu" ir nuėjo prie kitų. Kodėl tas nedidulas hipsteris - benamis? Kiek ilgai? Kodėl? Jau buvo gerokai nutolęs, kol suvokiau, kad man labiau norisi su juo pasišnekėt, negu likti su savo monetomis. Mira teigė, niekada negalėtų paliesti jokio benamio, bet apie mano patapšnojimus jam per petį ir trumputį pokalbį klausėsi stiklinėmis akimis, stebėdamasi kaip vyrukas 4 metus išgyveno vien iš aukų.
Tą dieną buvau neblogai nusiteikus ir optimistiškai lyg kokia naivi mergiotė išdrožiau jam : "And you're still alive, which is great." O jis tik pažiūrėjo į mane - "Is this living?", ir nueidamas tyliai pridūrė: "I just exist.."

Vegetarės gyvenimas ėmė apsunkėti, kai suvokiau, kad pati savanoriškai įsiliejau į 'Socialinių Virtuvių' sąrašus. Pietų valgymas su kolegomis, kemšančiais kepsnius: "Negaliu klausytis, kažkoks išsipisinėjimas, lygiai tas pats kaip ir gėjai." Ką? Sekantį vakarą teko iškęsti "Earthlings", bet iš jo pasisėmiau nuostabių argumentų gailėsitės, kas užklausit. So d'ya like Zoos?

Vienas čiuvas kvietėsi susitkt, bet aš išvykau atostogaut, tada jis, o dabar jau nei vienam neberūpi kas ką žadėjo. Tačiau jis įstrigo man, paminėjęs apie sapnų dienoraštį, kurį buvo pradėjęs rašyti. Įdomu, ar man derėtų užrašinėti savo sapnus, kuriuose, kai mane prievartauja autobuse, važiuojančiame į purviniausią pasaulio vakarėlį, ir aš šaukiuosi pagalbos, S. ir S. tik sėdi kampe ir 'veizėja' kas čia bus, bet nepuola gelbėti; ar kai aš laukiu autobuso, tuzinas jų susipuola aikštelėj vienas per kitą apsiversdami ir taip kelis kartus lyg su repeat režimu, kol paskutiniajame jau ir aš sėdžiu autobuse ir verčiuosi kartu su visais autobusais, niurzgėdama "nu ble.."?; arba, kai kartu su draugais laukiu traukinio savo kieme, bet jis vėluoja, todėl aš visus pasikviečiu į butą, paprastai keturių kambarių, kur gyvena viena mama.. Bet įžengus pamatau nežmoniškai erdvią patalpą su n kambarių: viename iš jų sėdi kostiumuoti buhalteriai arkliai, sekančiame - apsirūkę per-jauni-hipiūkščiai, iš kito išlenda Oksana Pikul su savo šaika (visos automatiškai šnekėdamos ir nesiklausydamos viena kitos) ir t.t.. 

Gal daryti išvada, kad metas nustoti naudotis viešuoju transportu, kuris akivaizdžiai žaloja mane pasąmonėje? Hm..

The White Stripes-Dead Leaves And The Dirty Ground

Šamanas turi ateiti.

Jei atėjęs šamanas ar kitoks ypatingasis wizardas pasisiūlytų pasikeisti pasirinktą mano būdo savybę į kitą, atiduočiau prieraišumą prie žmonių bei aplinkos ir pasiimčiau egoizmą.

!!!

Ben Howard - Oats in the water

so i've returned

gyvenu projekte "susipažink su what's happen inside of you" ir ilgosios atostogos tariamuose namuose - aš nuoširdžiai jau be vietos gyvenime - privertė suprasti elementarius dalykus. dabar žinau, ko turiu pasiekti iki kada, o draugų išfiltravimas beveik done. apmaudu pripažinti, kad vieni jų yra sumautai sudėtingi ir pražuvę, kad ir apie kokį kontekstą aš kalbėčiau. iš suvoktų dalykų išaiškėjo ir dar vienas niekada nevertintas - mano šeima mane myli bet kokiom sąlygom. myliu juos ir aš. kad ir kokia sudėtinga istorija dalintumėmės, jie vieninteliai. pagaliau ir aš didžiuosiuos per kartas keliaujančiu bijoux. myliu ir dar kelis kitus, net jei ir niekada jų nebepamatysiu. gyvenkit gražiai.

per kalėdas gavau užsiprašyto Garbanoto Bosisto. gavau ir kuprinę, tai ką, pribrendo metas tranzuoti?

prieš pat naujus apkvaišus nuo vermuto autobuse nepažįstamajį gėjų.ko.gero.dar.jam.pačiam.nežinančiam priverčiau per jo išmanųjį paleisti man in my light ir to buvo gana, geresnio naujų sutikimo man nė nebereikėjo, bet laukė loftas.. valanda eilėj prie įėjimo, pusvalandis prie wc, 15 minučių šokio pagal nemuziką ir bučiniai čia, bučiniai ten, su naujais visus. o ką toliau? nebepamenu, kiek kartu grūdausi prie baro ir kiek kartų išeidavau į tamsą, kurioje leido rūkyti, bet pakankamai, kad galėčiau pasakyti Per Daug. reikėjo pabėgt nuo šokančių draugų ir pasibūti - that's my thing what can i say.. 
kol tamsiąjame balsų ir dūmų kambaryje traukdama 'second in a row after too many' cigaretę komponavanau laišką mintyse, kurį už valandos ar dviejų išsiunčiau žmogui su slapyvardžiu, prie manęs prisvirduliavo klausimas: can i sit here? akimirką nebesupratau, kurioj šaly sėdėjau. jis buvo ispanas (naujųjų ženklas, ką turiu daryti toliau) gražiu balsu ir neišpasakytu atvirumu. ir tai tapo mano vakaro vinimi, kurią ištraukė įbėgęs P., klykiantis mano pavardę - mat loftas užsidaro ir kurvos namo. 
kokie skanūs tuniniai makaronai, kai tau jau px išaušus valandai, kurią paprastai kelies.

Foo Fighters - Everlong