2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

And all the roads we have to walk are winding And all the lights that lead us there are blinding


Nors sakau, kad nepriklausau šitam laikui ir erdvei - vis kažkur sklandau be tikslios vietos lokalizuotis ieškodama tinkamos mistinės biosferos galaktikoje, bet šiaip džiaugiuosi, kad gimiau dar early 90's. under the bridge, singles, nirvana, u2, pearl jam, no doubt, jeff buckley, tuometinis depp'as, richard linklater, gus van sant, trainspotting, seinfeld, daria, mtv, grafic desing, new media etc.. etc.. etc..

neketinu teigti, kad šie laikai liūdni ir pasmerkti susinaikinimui, juk žmonės vaikšto su išmaniaisiais wi-fi ir skaito knygas per ireader'ius - kaip patogu! socialiniai tinklapiai (kaip šis) mus izoliuodami atima to tikro gyvenimo jausmą ir pietums patiekia tarpinį variantą.  mama norėdama susitikti su draugais KARTAIS skambindavo jiems į namus, jei lauke lydavo ir nebūdavo jai ūpo šauktis draugo akmenuko-į-langą ritualu. menas! dabar kiekvienas jau menininkas, parsisiuntęs instagram'ą, photoshop'ą ar sound editor'ių, ta prasme - žaidžiame kopijavimo principais, nes negi atsiras naujų basquiat'ų, teatsiras tik sekantieji.. 
nes 90's buvo išsivystę, jie suteikė technologijos evoliucijai pagreitį. viskas jau sukurta, tabar tik perkurkim. todėl ir turim pilna plagiatų (original vs. new-same-thing)
silveris atsakytų: ne, dabar daug geriau: žmonės prausiasi, keičiasi rūbus, į gražesnius, nesuplyšusius (nebent būtų hipsteris); kiek daug naujo avangardo, galimybių.. - tik kitais įtikinamesniais žodžiais.

Soundgarden - Black Hole Sun

2012 m. spalio 27 d., šeštadienis

Prisiminiau kaip šypsojaus arba Perliukai

- ..aš tenoriu kokio seno, keisto filmo, po kurio nieko nebesupranti..
- žinok, ne visi gandžiai yra kaip frušis.

- ką?

--


- bet aš neturiu kostiumo..

- ai. aš būsiu žuvies gėrybe.
- žuvies?
- jūros!

-- 

- maybe i can also go for a little shopping before the meeting.
- sure. i will sleep like a pig.

--


- well... maybe you should drink every day more wine. that way you will be happy every time
and like all people. if you drink at school maybe you will discover great personalities in the nepalies guys to.

--

- ..žiūriu - visko pilna: šiukšlės, čipsai, popkornAS..
- vienas?

--

- i can celebrate birthdays with my shoes and stuff. i have one bra for like centuries. i wonder why?

-- 

My Chemical Romance - Mama

2012 m. spalio 23 d., antradienis


akivaizdžiai pavargau nuo anti socialumo, kuriame gyvenau pastarąjį šimtmetį. maniau, kad taip kur kas lengviau, juk vistiek niekas šioje empirizmijoje neskatina susireikšminimo. ypač nereikš, kai išeisiu - reik pirmiau patapt kobainu.. bet kai jau obzervacija menkėja (nes kobainai užsidaro ir nemato) ir mintys uždūsta bedeguonėse smegenyse, trenkiu sau per žandą ir nusiperku švarką, kad 'įpareigočiau' savaitgalį. 
apšilusios nuo vyno, perkaitusios nuo gin'n'faxekondi, apsidūmavusios nuo LA.. miestas buvo išblukęs, kaip ir daugumą kitų. miestas vien vaikų. 
arba avatarų, arba tamsiųjų - pasakytų rasistė aš. bet ne ne, dėl teisingo tamsiojo paslįsčiau, jei tik jis klausytųsi U2 ir nesidomėtų avangers'ais ir jei nesitikėtų iš mavęs "liljos 4ever". 

nesvarbu. per helovyną persirengsim.

2012 m. spalio 19 d., penktadienis

pro tiek daug žmonių praeinu pro šalį, kai kuriuos pastebiu, kai kurių net nematau. nei vienas iš jų ničnieko nežino apie mano gyvenimą, kaip ir aš nieko neišmanau apie jų. esu savo pasaulio herojė, žinau, kas vyksta dabar su manimi, bet net nenutuokiu, ką veikia mano antagonistė už sienos, kuri yra jos pagrindinis vaidmuo; kokios jos mintys, tikrasis požiūris į pasaulį, kokia ji iš tikrųjų. esame savimi tik su savimi (nes tada nebelieka nieko, ką stengtumėmės apgauti). 
...

po dienos "miestas ir miegas ir youtubė" aš pagalvojau, kad galėčiau aprašyti savo gyvenimą įdomiai, ironizuodama, jei pasistengčiau, ir argi svarbu, ar aš ką įdomaus iš tiesų veikiu, ar daugiau pripaistau.. žmonės gėrėtųsi, lygintų su ivanauskaite, sakytų "kaip gražiai gyveni", "šaunu, kad išdrįsti", kiti - "pics or it didn't happen", bet aš kurčiau novelę iš esmės paremtą savimi. bet argi nekuriu? cha cha.

mano sapnų pasaulis.. Vau! ko gero sutikčiau atsisakyti galimybės gyventi čia, jei niekad nereikėtų pabusti: grįščiau pas savo trumpaplaukį vienuolį/ alkoholiką /sekso vergą/ filosofą ir vis mirštančius svarbius šunis, bei vandenį.. (anot S. hipsterių filme) waking life aptariama, jog po mirties tu tiesiog lieki toliau sapnuodamas lucidinius sapnus be šanso pabusti, bet toje paralelėje tu vis sutiksi naujus žmones ir vis kils naujų idėjų, kaip paversti pasaulį įdomesniu. tik negalėsi pabusti. sudomino, bet kas žino šitą tiesą? juk tai net ne tiesa, jei tai kažkieno hipotezė.

kaip gerai, kad magic room'as turi alkoholio. kaip gerai, kad rytoj penktadienis.

Sarah Jaffe - Pretender


"If life is meaningless,then why choose to live? Dobel says we don't choose,  our blood chooses for us. What does it all add up to if I die? Freud says sex and work. Dobel says work gives the illusion of meaning, and sex gives the illusion of continuity."

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

to belong + anything

su man spalviškai visai nederančia rūžava pižama kiek per anksti  ir taip pat nederančiais toto prisiminiau, jog mano mintys neišsisklaidys, jei nepabandysiu jų atiduoti vagims, interneto vergams, tokiems pat kaip aš.
o pasakyti tai, ką s. nuoširdžiai pavadino "for me it's just stupid", gali pasirodyti kiek nepatvaru. viskas prasidėjo nuo, ko gero, rudens - taip, apkaltinkim jį. vieną jo vakarą mirštanti iš apatijos ir pasidavimo, bet ištikimybės liepiama aplankiau draugus - vakarą tikėjaus jau baigti stotyje pasislėpus nuo žmonių stebėdama, kaip kenetas ramiai, kažkokios transcendentinės sektos kontroliuojamas užvaldo mane savo žemu balso tembru ir kruopščiai susuka benikotinę suktinę, panaudodamas mano cigaretę. 
jau minėjau, bet dabar griežtai kartoju, jog never again neimk į rankas jokių hašišų: ne mano sadomazochizmams jis sutvertas. o jei sutikčiau su koksu? nusižudyčiau, įsijautus, jog aš nemirtingas angelas ir man viskas galima. 
kokių tik paralelinių dalykų aš neprikalbėjau tam bepročiui; o dar kelionė traukiniu su beprote savimi, ir lenkas autobuso vairuotojas, turintis tris vaikus, bet neturintis lenkiško vardo daiva\\\\\\\\\. tiesos tiesiai iš kosmoso bedugnių plaukė į mano smegenų branduolius ir ten išsivagojo, aš sutikau su tuo, ką išgirdau kažkam sakant ir nebepaleidžiu. o dabar nebemoku gyventi. nieko nenoriu, tik pasislėpt kambaryje, užsidengt antklode ir nustot egzistavus. jums manęs nėra, man manęs nėra. "i tried to be part of my life" - eksperinmentams galas, dabar tebunie: travel great distance in your mind. 

ar turėčiau kovoti su apatija, o gal ją įsileisti?

aš "močiutės sindromas".