2012 m. birželio 22 d., penktadienis

Šeimos krizę užpildo draugai


Jis atvažiavo. Dabar miega ant grindų ir klausosi savo mp3, prieš tai išdėstęs savo prioritetų skalę ir davęs suprasti, kad tai, ką pagimdė kiti, tėra jų kūriniai. Mes leidžiame sau būti naiviais, kai tai paranku, bet subrendę vaikai kartais iškrečia įvairiausių gudrybių, o vėliau nusišypso ir nepastebi, ką tomis gudrybėmis sugriovė statyto. 

Superduperextramegasiautulingai. Štai žodis, kurį dabar vartojam. Ir kaip jį išversti į anglų kalbą? O kaip išversti absurdišką "juokų maišelį"? Mes niekada nebūsime anglistai ir mūsų humoras vidinis, bet šiedu mane prajuokina, net kai nenoriu. Juk aš keista, sakot? Tiek pat keista, kiek ir drugelis tarp drugelių.

S., išsiknaisiojus mano spintoj, išrinko rytojaus outfitą - dėrės prie vyno ir cigarečių. Miegoti lauke vistiek bus šalta, o svaiguliui ar užteks atsargų? Neplanuojam, tiesiog laukiam dieninių girtuoklių matematikų ir spontaniškos įvykių sekos, iš kurios pasijuoksim kiek vėliau.


2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

2012 m. birželio 10 d., sekmadienis

išploviau karmą, vandenį išpyliau;




 
S. peratrado Pearl Jam'us ir aš jos džiaugsme matau save, taip pat besidžiaugiančią kartu. Muzika stebuklinga, o ypač kukli, nes Angus Young'as šiandien mane sunervino ir, manau, atėjo metas nuplėšti jį nuo sienos. 
Kai klausau muzikos, neklausau žodžių, melodija svarbiau. Juos perskaitau tik po dešimto dainos išklausymo karto. Ir va aptikau, kaip visada, šiuo metu man tobulai tinkančią J.F. dainą, kuri priminė kartą, diskutuotą su mama, jog poetai yra kvailiai ir valgo savo liūdesį, be jo jie daugiau niekuo nebeįdomūs. 
Bet staiga man pritrūko to savo neįdomaus liūdesio, išeikvoto rudens viduryje. "Tu liūdėt nebijok, nes tik tiktai liūdesy - sielos džiaugsmas"..

Šaltoji, vėjuota vasara ir gera, šiuo metu daugiausiai bliuzo, muzika tiesiog neleidžia kyboti keistume - ji laiko mane stabiliai atsirėmusią, nors nežinančią, bet nebijančią; meilės neieškančią ir besipažįstančią su šia keista ramybe.

2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis

kiek valandų buvau pas stevie ray vaughan, aš neskaičiuosiu

 

Turiu dvi sielas: viena nepaliaujamai klausosi bliuzo, atsipūtusi dėl nieko nesijaudina ir sako, kad nesąmonė yra galvoti, kita - nesiklauso nieko ir trokšta smaugiančio streso ir liūdesio, kurie tiesiog skrieją lyg palydovai per orbitą niekur ir nenusileisdami. Net vyno nebereikia..

Nors negerai, man gerai. Štai tau ir subudiškėjau: dabar gyva, reiškias - gyvenu teisingai. Nei praeities šešėliai ir pranykę lūkesčiai, nei ateities mirtis iš bado negąsdina. Vistiek laikinumas mūsų seklys, nori ar ne, gyvenu šią 00:32 minutę ir apie ją ir galvoju.

Bet tai nesutrukdo sapnuoti vyrus, kurie savo keistumu, padaro mane keistą ir mes visi nusišnekam, va kaip dabar.

2012 m. birželio 2 d., šeštadienis

beer bombs on 1st of summer


Atsikeliu ryte po kasdieninės duonos - Seinfeld - ir pasiruošiu pirmai vasaros dienelei. Susitinku su Mira ir išliejam visą sukauptą pyktį nepaliečių egzistencijai mūsų gyvenimuose ir nutariam, kad be jų ateity bus ramiau. Sprogdinti nesiruošiam, bet man labai patinka žodžiai: mental terrorist. Vėliau su S. attendinam pokalbį dėl darbo, kur sistema neaiškesnė negu penkiamečio rašyba. Ir po viso to chaoso mus gatvėje susistabdė mergaitė su brainwashing'o tikslais: kas tave slegia šiuo metu; kokie santykiai su žmonėmis; ar bijai dėl ateities? Na jau tikrai, imsiu ir atsiduosiu tavo klausimams.. Mano ir išblizginto dano pora baigėme anksčiau savo "savanaudiško atvirumo valandėlę", todėl jis mane nuvedė ir paslėpė mažam kambariuke. Įėjusi S. išvydo mane sėdinčią ir žvelgiančią į didelį ekraną bei besi'brainwashin'ančią toliau.. Bet mes tiems žmonių pokyčių ištroškusiems žmonėms savo skepticizmu niekuo negalėjom padėti. 

Visada mėgstu parkus. O šįsyk.. Įprastai einam susirast neaplyto suoliuko savo arbatos pertraukėlei ir še tau - 4dešimtį perkopęs vyrelis kraujuoja vidury baltos dienos, susileisdamas sau velniai žino kokią dozę. S negalėjo į jį žiūrėti, o aš nenuleidau akių: mačiau švirkštą, išsipūtusią veną ir kraujuojančią stambią ranką, žilstelėjusius plaukus ir apdriskusius marškinius. Jis mūsų nematė, gal net nejuto praeinant, o aš - tiek mačius ir skaičius, girdėjus ir net sykį bendravus su narkomanu - veiksmo kulminaciją mačiau pirmąkart ir įsiminiau it Mona Lizos šypseną, kukliai raiškingą. Anot little J. - susipažink su centrine Kopenhaga, šiuo įvykiu čia nieko nebenustebinsi. Ar aš senojo sovietiško mąstymo, kad gal ten, kur vaikai laksto, nesielk savanaudiškai? Naujasis Maiklas net manė, jog mokyklose moko vis dar rusų kalba; tai matyt išsisaugotas nepriklausomybėje užkuodotas mentalitetas šaknijasi mūsų smegenyse it augalai priešinasi cemento galiai norim mes to ar nenorim.
Anyway, perpildytose vakarykštėse sostinės gatvėsė mes po neįdomaus, daniško, sekso pradžiamoksliško spektaklio, permirkusios nuo lietaus ir apšilusios nuo vyno, skynėmės kelią pro distortion fanatikus su neišsenkančiomis alaus bombomis ir jautėmės einančiais prieš minią - tapom against'eriais. Bet norėjom namo.