nežinau, kiek džiaugtis, kiek ne. vatafak mes darom su laiku? bet aš jau nebe mamos vaikas ir namo negrįšiu. tiesiog negalima. keliaujam tik į priekį ir niekad atgal*. kur keliausiu nežinau. gal keliausim drauge, gal nekeliausim iš viso. kas čia žino. dabar žinau tik tiek, kad ateinančiusdvidešimtketurismėnesius mokysiuos tarp vaikų, chainų, indų ir perimsiu jų juokingus akcentus. darbo neturėsiu, tad galėsiu elgetauti gatvėse kaip tie žavūs londoniečiai. ir turėsiu šunį - būtinai turėsiu šunį! visi gatviniai turi nors po vieną. reikės išmokti švilpauti melodijas ir danišką sakinį: Du kan uddele mig?

*pastaruosius mėnesius aš tabaluoju kažkur tarp atgal ir nebūties, tai apie ką aš išvis čia šneku?

nekantriai ir neryžtingai laukiu kitos savaitės, kai atsisveikinsiu su Muzika ir imsiu klausytis shite bei mesiu rūkyti - kaži kaip visa tai paveiks mano psichiką. tikiuosi, nematomi draugai, neprapulti ir sugrįžti į protą po tų 7 dienų.

kodėl tai darau? iš nuobodumo.

rimtai: čia http://www.youtube.com/watch?v=zqYK-bThz9Q yra tobulai tobulas šedevras, kuris sprogdina mano galvą teigima prasme!! (na neveltui ir "sukūrė" pepper'ius tatai)

šešių mandarinų sezonas atidarytas

tris minutes žiūriu į tuščią ekraną, kitas tris dairausi po savo žurnalais ištapetuotą sieną, laukdama minčių. noriu kalbėti, bet nebeturiu žodžių. visus juos užrašiau, pridėjau akordus. ir juo garsiau dainuoju, tuo labiau tie žodžiai ne mano. iš kur jie atkeliavo? rytoj mane testuos koledže, o aš, žinoma, užmiršiu, kaip kalbama angliškai ir imsiu išsidirbinėti indišku ankcentu. tuščia galva. ir jau seniai ten nieko nėra. o aš dar priedo sumąsčiau žaisti smegenimis. savaitę gyvensiu be frusciante's. klausysiuos išpaišytų panų ir trijų akordų dainų, kad pažiūrėčiau, kas su manim pasidarys. gal tapsiu kvaile kaip M.Page knygoje?

iš intelektualių kvailių verčiamės į tikrus.

taip gyvenimas klostosi, kai baigi mokyklą.

rytojus ateis ir 'vakar' atneš -

niekas nepasikeis. niekas niekur neis.

Devendra Banhart - Seahorse.mp3

aš tik palauksiu, kol praeis, ir vėl darysiu tai iš naujo. bum CHA

Everybody gets annoyed sometimes.

Lia lia lia.

- - -

Kartais pagalvoju: kodėl žmonės, kai ką užsigauna, sako au (ar auč), kodėl nesako, pavyzdžiui, „krrr“?

Būtų daug smagiau.

Somewhere over the rainbow.mp3

from there to nowhere

Jeigu aš pradėsiu gyventi išgalvotai, ar turėsiu daugiau ką atsiminti? Jeigu nepažįstamajam prisistatyčiau apsėsta šizofrenike, ar jis patikėtų - ar tokia būčiau? Ar tai, ką atsimenu išgyvenus, ir tai, ką atsimenu išgalvojus, nėra atvirkčia? Kokią praeitį galiu pasirinkti? Kiek buvo kelių? Ką aš padariau ir ko nepadariau? 
Ar tai kas sapnuota lygu patirta? Juk jaučiau.. mylėjau..

..tikėjau.

. . .

Jeigu mano smegenys būtų didesnės, ar jose būtų daugiau naudingos informacijos?