(Ją, jos aurą pažinojau jau nuo seno, temačius ją tik kartą gyvenime. Nes jie visi tokie pat.)
Nesilankydama vakarėliuose, koncertuose, parduotuvėse (neeikvodama laiko) ir po darbo nekantriai keliaudama namo sugebėjau galiausiai užbaigti skaityti deviliškąjį romaną, kur diena tęsiasi po 200psl. Nekenčiu Dostojevskio, bet cituoju visiems. Apie jo teisingą įžvalgumą, kokie žmonės yra nereikšmingi ir dvasiškai vargani. Tik pasirink, kuris esi iš tų trijų tipų ir spręsk, kokių veiksmų imtis toliau. Sekant istoriją, būti gražiu ir nuoširdžiai geru žmogumi - ne išsigelbėjimas, išprotėsi vistiek.
Mira sako, kad aš ir taip jau išprotėjus ir dabar tik ieškau, ką niekšiškai pritrauktį į savo pusę cituodama tokius tekstus. Bet man žmonių nereikia, sakau jai. Tau jų nereikia, bet tu nori įkvėpiančio pasitenkinimo, jog kažkas sėdi ten pat, kur ir tu - nestabilioje erdvėje, transparentinėmis sienomis. So come to the dark side and join me, šypteliu. Aš jau ir taip į tą erdvę patekau, tau vos baigus pasakoti.
Šnekantis su ja, visada norisi įrašinėti tas keletą valandų, nes ji turi tokį maloniai griežtą akcentą ir ima pasakoti, apie tai, kaip ištrynė dvi drauges iš facebooko, kurias labai mėgo, bet viena jų, sugrįžusi iš Ispanijos nebeprasinešė, kad grįžo, ir Mira tai sužinojo būtent per dieviškąją veidaknygę. Elgiesi vaikiškai ir impulsyviai, sakau. Tai kas, čia mano gyvenimas ir aš nebenoriu tų moterų savo facebooke, tai mano facebookas; aš su jomis ir gatvėje nesisveikinsiu.
O apie save galiu pasakyti, kad geriu kmynų arbatą ir neskubu niekur, net jei laikas ir kainuoja. Ir be reikalo tą vyną parsitempiau.. Mėgautis ramybe man dabar svarbiausia.
