Across the universe

 
Ar sudėtinga tapti soho benamiu? Rinkti neišrūkytas cigaretes nuo žemės, maitintis pastovėjusiais sušiais ir padžiūvusiais sumuštiniais, rengtis secondhandų garderobu, uždarbiauti darant praeiviams dredus ir dainuojant rinktinius koverius neišlavintais, bet nuoširdžiais balsais. You may say I'm a.. Nesudėtinga kontroliuoti transcendenciją, kai įpranti. Gulėdamas ant grindų, apsiverti ant šono kairėn ar dešinėn valdydamas žingsnių kryptį kokioj nors užmirštoj New York'o gatvėje, kurioje dabar ir vaikštai.. Kam to pasaulio, kai turim vaizduotę? - paklaustų Bobas, įkvėptas Johno. Tačiau bet kokiu atveju, Bobai, į pasaulį vistiek tenka sugrįžti, kai užsimanai parūkyti.
vien todėl susivyniojau tabaką, nors vis dar ne vyšninį..

kai turi perdaug extra energijos ir būgnini į cappucino indelį ir nori į miestą, bet storosios širmos visada viską užkloja, palikdamos menką plyšelį deguoniui patekti

Šiaip smagu: roomate daro pusryčius ir žadina, kai pramiegu, ar gali būti mieliau? <3

Pamenu mano mokytojai mėgdavo dažnai kartoti: krenta vienas - iš paskos visi kiti. Kokia gryna tiesa! Kad ir kokia geranoriška, bet besišypsanti buda kampe ant palangės regis dabar linksmai kvatoja iš manęs, matyt mano, jog mano amžinas sentimentų kaupimas tėra tokia pati niekinga materija kaip ir visa esybė. Nerkim į dulkes, tada. Bet pala, nėra su kuo? Nieko naujo..

Mano beveik ne naminis gyvenimo būdas pasidarė visiškai naminiu. Ačiū Name.

exercise your brain

Penkių minučių performansais sugebu save įkvėpti bekalbėdama apie keliavimą tranzuojant, nieko nelaukiu - įgyvendinu jausmą ir autostopinu į artimiausią miestuką ieškoti pub'o, kur sutinkam simply-hot-bartender ir penkių minučių performansų temą gvildenam toliau. Hm.. Būti ar nebūti? Kai kas nors ištrūksta iš komforto zonos ribų, tik kartais išdrįsti veiksmui, kartais pats sulauki veiksmo, bet dažniausiai - nepastebimai praslysti. Ir susitaikai pamiršti ko norėjai. Žmogiška, bet kas nori būti žmogumi? Tik ne šiais laikais..

Paraleliniams metams grižus atgal iš pastabų nesimokau - geriau sukryžiuosiu kojas ir pamedituosiu..

Chances come and chances go 

This is letting you know

I'm almost where I'll never be
This cutting off of fate like a string
A line that falls to the floor
And I'm not me anymore

  

Prisiminenu žmones, kuriuos sutikau ir kurių net nesu regėjus: kiekvienos penkios minutės jų nepastebimai įsireikšmina mano gyvenime. Žmonės, muzika, kinas, literatūra, mada, miestas, kelias, miškas - nesvarbu, kiekvienas menkniekis įsirėžia gilyn į mūsų odą. Ir arba mes gebantys tai priimti, arba ne. Kiek verta - spręsti individualiai.

'i like you negative'

Šiandieną neturėjau paskaitų, bet mokykloje sėdėjau: atvažiavo hipės ir Afrikos užaugintas 44-erių danas, šiaip-toks-bičas-ne-tėtis, lektorius. Paskaita turėjo vykti jų kalba, bet aš prieš prasidedant sėdėdama už durų turbūt graudžiai atrodžiau viena, bandydama skaityti popierinį migdomųjų variantą, todėl nors ir dėl manęs vienos, jie sutiko kalbėti angliškai. Jaučiuosi pagerba. Ir tada aš įsižiūrėjau į jį: konfidencialumas, tobulas akcentas, mėtantis žvilgsnis ir į skirtingas puses nevalingai sutaršyti plaukai. Šiokia tokia medžiaga mano bemiegėms naktims užpildyti, jau kaip ir atėjo metas vėl nežinoti ką darau. Bet kas labiausiai šiandieną man įstrigo buvo tai, kad milžiniškus pinigus gali supergreitai užsidirbti iš nieko  - ir tai pasakė hipių, lauko, nikotino, sekso ir muzikos užaugintas vaikis! "Hipis aš, hipis tu, hipiai mes visi kartu.." Turbūt tai tiesiog nustojo galioti, kai loptopai ėmė valgyti žmones. Ar žinot, kokią išimtį, bloger'iai? Hmm.

Radau atitinkamą skambesį, yeep! Pagaliau ji man pakluso! Improvizacija.

unnormal is normal

Liepkit man nusivalyt akis ir eit miegot. Jau per vėlu nemiegoti.

P.S. Šiandien buvom susitikusios su broliu latviu. Nuvylė: toks lietuviškas, draugiškas forsas. Jis siūlė darkart susitikti, nors mes abu žinom, jog to nebus. Man telieka džiaugtis naujais akiniais.

P.S.S Man reikia daugiau rūkyti.

Einu miegot, kol dar nepradėjau..

when exhausted is too nice word

Aš toks atsakingas žmogus: manau, kad nuovargis yra būtina dalis proceso išgavimo - ką jau kalbėt apie nemiegojimą!  Bet po viso šito antibudistinio savęs kankinimo (kur prasmė?) ir pamirštos savaitės (kol pagaliau atsiskaitai nd), pajuntu toookį palengvėjimą - ničniekas neberūpi. Net nerūpi, kad ničniekas neberūpi... ir tada prisimenu - taip jaučiuosi tranzuodama. Akimirksniu šmesteli nemaloni nostalgija, besipliekianti su realia situacija. Nors šiandien oras net ne hitch-hik'inis..

Vakare žūtbūt mėgausiuos filmu.

atostogų!

Kai penktadieniais prisikvėpuoji žmonių ir trumpo negatyvo, bei minčių, kurių nereikia, šeštadienį imi ir išbėgi į šalčiu kvėpuojančius miškus. Seniai reikėjo. Nors visas tas sporto džiaugmas nuslūgsta, kai vakare išsikepi citrinų pyragą, kurį kramsnoji bežiūrint ne taip jau prie pyrago ir tinkantį "Eyes wide shut", o po to sapnuoji save panašiam siužete ir pabusti nenori, nes taip įdomiau.



Aš vis kartoju, kad vaidinti žmonėse reikia, nes toks jau gyvenimas. Visi esam ne laiku ir ne nuotaikoj, tuomet įsijungiam kreivą šypseną ir laikinai apsimetam patenkintus. Bet kaip tada suprasti, kada TU vaidini laimę (prie ko palaipsniu pripratai..), o kada iš tiesų ją jauti? Manau, galvelė ne menkai susipainioja bevirškindama visas jai siunčiamas besipriešinančias užgaidas. Bet tam mes ir sutverti - būti komplikuotais!

Kaip aš nekenčiu kompiuterių, kai baigsiu studijas, užmiršiu, ką išmokau ir važiuosiu į Aziją. Aš pavargau būti užsiimta nemielomis pareigomis - o juk man reikia peržiūrėti tūkstantį filmų!..
 
Beach House - Used To Be.mp3

idealistic and realistic couples are always full filed

miego troškulys smelkiasi man į akis. diena dienom - savaitėmis, mėnesiais.. nykų pirmąjį pavasio rytą, su kuo sveikinu poetus, leidžiu koledže, klausydamasi "the most annoying creature in the world - tratatatata" plepalų ir nesuprantamų garsų. bet visa tai beveik nesvarbu, nes vis dar gyvenu kopenhaga ir prisimenu spalvotąją demonstraciją prieš actą, kuri buvo svarbiausias vasario įvykis. ir pakankinęs mus likimas vis dėl to ima tirpdyti savo rūstybę ir leisti vėl pasijusti gyvenančiomis ryškesne spalva. lyg sezonų galvos valdytų žmonių sėkmę, gal tiesos ir yra..?

laukiu draugės emigrantės danės, kuri netrukus bus emigrantė anglė, bet tuo didžiuojasi ir aš jai pavydžiu, jog daro didelius sprendimus. gal ji mane įkvėps ir aš dar labiau atitrūksiu ar išprotėsiu, tada bent jau pateisinčiau žodį 'interesting', kuris neteisėtai man siunčiamas. drąsūs žmonės - neapsakomai patrauklūs.

rytoj, o gal šiandien ieškosiu vyšninio tabako, kurio čia reikia ieškoti, tada pagaliau pajusiu šią dainą daugiau nei ausimis: Julie London - Yummy Yummy Yummy.mp3