happy my and some others day

August 25.. žvelgiu savo  kalendoriuj ir susimąstau. Tvarkymo - du namai. Šis gimtadienis taps tik kita diena, kur tu galbūt jausies ypatingesnis, bet nebūsi - pasakiau sau. Taigi atsikėliau anksti, kaip į mokyklą niekad nesikeldavau, valanda kelio ir aš jau reikiamam kaimiūkšty. Išlipau neaiškioj vietoj, todėl nežinojau, kur eit ir pasiklydau. Nė nepatikėsit, kiek daug ratų sparčiu žingsniu gali apeit per valandą: klaidžiojau visom gatvėm, apžiūrėjau kone visus dviratininkų takus. Stresavau, apsiverkiau, parūkiau, nusijuokiau, pasveikinau save su fakin birthday ir ieškojau toliau. Laimei atradau ir pradėjau kuopti kažkieno bardaką. Tada sekė kelionė į kitą kaimiūkštį. Įlipau į kažkokį long - distance traukinį ir įstrigau. "Teks važiuoti" - sako stiuardesė angliškai. Durys užsiblokavo. Spaudinėjau åben mygtuką tol, kol galiausiai pavyko ištrūkti. Ot būtų buvę smagu išlipti kur Švedijoj per gimtadienį.. All alone..

Galiausiai sutvarkius antrąjį namą (taip, aš kažkieno privati valytoja net per gimtadienį. Kaži kaip bus per Kalėdas?), ištrūkau į laisvę. Tačiau nespėjau į traukinį. Bėk, nebėgus - jis nuvažiavo man prieš nosį. Lauk sekančias 30 minučių, bitch.

Persekiotoja ironija tiesiog nepalieka ramybėj..

Na vėliau reikalai klojosi geriau. Grįžau namo, nusimaudžiau ir trys "čiolės" išvažiavo į svečius ale gimtadienio švęst. Mano proga - lazanija! Ir daaaaaaug vyno su cola. O kadangi publika sarkazmistų, vakaras praėjo tobulai. Iš tiesų, paskutinis -nioliktas velniai žino kur, per kurį dirbau, panikavau, verkiau, bėgiojau, baigėsi pozityvo banga.. Paprastai ryto bėdos vakare nebekankina. 

Taigi tiek mano įspūdžių iš gimtadienio užjury.

P.s. Du iš svarbiausių žmonių mano gyvenime - mama ir forever best'as Dovydas - pamiršo mano gimtadienį. Apsimesiu, kad nesureikšminau.

Blevyzgos prieš pirmąjį hašišą (bei kitus stuff'us..)

Iš nedidelio mano miesto Lietuvoje, čia žinau gyvenančius jau 3 žmones ir dar vienas ketina atvažiuoti.. Kas mėnesį (ar dažniau) važinėja autobusiukai link čia, veždami dešimtis žmonių ne atostogoms.. O šiandien savo kaimiūkščio parduotuvėje išgirdom ir kitus nepažįstamus lietuvius. Jų čia apstu!

Danija - nauja Airija. Neminėkim emigravusių į Angliją, Vokietiją, svajonių šalį Ameriką.. Kiekvienas iš mūsų giminėj ar draugų rate turi nors vieną pažįstamą išeivį. Ką jau kalbėt apie statistinius skaičius, kiek buvo lt gyventojų ir kiek suskaičiuojama dabar. Nemaniau, kad man tokie dalykai rūpi, bet tai tikrai yra mūsų šalies mentaliteto dilema.

Pradedu įtikėti, jog ateis metas ir kilniųjų Baltų tauta tikrai išnyks. Tapsim naujaisiais žydais beieškančiais išsvajotosios prarastosios žėmės ir lyg dainiai bepasakojančiais ištisas istorijas, kokie anuomet lietuviai drąsūs ir vieningi buvę. Rašys apie mus istorijos vadovėliai, kol visai išsimėtysim ir išnyksim kaip majai, actekai, indėnai..

Man apmaudu, kad kol kas ir aš prisidedu prie šio proceso. Nors aš neskaitau savęs tikra emigrante: žadu apsigyventi ir susipažinti ne su viena, o su kiek įmanoma daugiau šalių. 

Pavadinsiu save gražiai - būsimu pasaulio žmogumi. O kaip yra iš tikrųjų, nė nenoriu spręsti.

Labos nakties, keliautojai.

What do you think when your head's full?

Šiandien suradau naują  imaginary friend  arba kitos realybės surogatą. Rod'as vardu.
Turiu savo mažą kvadratėlį, jame galiu įsisprausti bet kurią akimirką ir skrieti, nuskrieti kur tik užsimanau su kuo tik noriu. Todėl šiandien su Rod'u darėm pačius freak'iškiausius dalykus, kokių niekad iš tikro nedarysiu, nes paprasčiausiai - nerasiu su kuo. Nors gal..? 
Gal mano gyvenimas suplanuotas pagal tam tikrą scenarijų, kuriame vis dėlto kažkur mėtosi vienišas ir toks pat savęs neradęs gyvenimo valkata, nesuprantantis kam jis sutvertas.


Buvau Cristianijoj. Ten grynai asombroso. Tokia bohema, chill out, graffiti, no photos, no rooles, no police, danger; faini, gražūs žmogėnai, hašišas, ritmas.. Ten komuniškai rusena nirvana.
Ir aš ten dar grįšiu.
Nelabai moku būt turiste. Turistai sucks: su savo šortais, fotoaparatais ir kepurytėm. 
Aš gyventoja. Man viešbučiai ir restoranai nereikalingi.
Aš ten dar sugrįšiu.

Ieškom su Rod'u paukščių plunksnų pirmykščių indėnų plaukuose.

young lust.

Nuskambėsiu, kaip išlepusi mažoji mamos dukrytė, bet mano rankos bodisi nešvaraus juodo darbo. Visada turėjau freakin' nenormalią odą, bet dabar esu Dievo patepta stigma.

Šitoj gražioj, laimingoj šaly aš nederiu. 

Savo prūde bent žinojau dalykus - šioj jūrelėj viskas per.

va taip.

yeep yeep..

Bobai!!!!!! Ačiū, mielasai mano. 

Mes turime namą! 

Ir ten bus supynių!! 

.ialubta ityšar umodį piaK

Ryt keliausim į klaipėdinį miestą veikti kažko. Kaip neįdomu, kai dar nepažįsti miesto tiek, kad drįstum pasiklysti beieškant mėgstamiausių vietų - kiek gi galima vaikštinėt pirmyn-atgal popsiškiausia miesto gatve..

Šiandieną ieškojom išsinuomot naujos gyvenvietės. Įsimylėjau antrąjį namą. Niekada neturėjau savo nuosavo kiemo su šitiek medžių; laisvų, neužimtų supynių; laiptų, ant kurių ieškočiau įkvėpimo, "polaipčių", kur slėpčiaus nuo namiškių..

Na, mano mielasis Bob'ai, nežaisk šį kartą ir daryk mums gera. Mes jau pavargom dalintis virtuve šiame rūsy.

Vis dar netikiu, kad jau pati plušu ir užsidirbu pinigus. Vis dar netikiu, kad šis rugsėjis bus toks pat, kaip ir rugpjūtis.

Mokykla baigta. Studentūra nepradėta. Gyvenimas plaukia sava banga.

..kelios stiklinės vyno su cola ale nuoširdūs pokalbiai su best'e tiesmukiškas "tu kalbi su savim" buonanotte ir..

..ir mano filosofija tęsiasi vienumoje. 
            Kaip visada. 
                  Labiausiai savimi esu tik su savimi. 
                        Todėl ir nemiegu naktim.

do not ruin my life - i'm gonna do it by myself.

Hush now baby, baby, don't you cry. / Mother's gonna make all of your nightmares come true. / Mother's gonna put all of her fears into you. / Mother's gonna keep you right here under her wing. / She won't let you fly, but she might let you sing. / Mama will keep baby cozy and warm. / Ooooh babe, ooooh babe, oooooh babe, / Of course Mama's gonna help build the wall.

..routine failure..

Šitiek laukiau ir tikėjaus. Maniau, esu verta. Bet Ruc'as manęs nepasirinko. Šūdas. 

Mierda!!!

"Dream on, dream on.."

give me stuff

Taigi, laukiu tos audringos dalies, kai niekur nesuspėji, nes visko nori, bet viskam nerandi laiko.

O ką aš dabar darau? Visą savaitgalį taip ir kimarinu apsiglėbusi kompiuterį. Tiesa, iš nieko neveikimo kyla depresija, o dar mūsų kambarys toks nykus su keistu kvapu ir beveik jokio lango! O aš šitaip įpratus žvelgt į tolius pro ankstesnių namų langus. Čia matau tik ropojančius vabaliūkščius.

Man reikia daugiau darbo. Nolaifinau ten, tebenaulifu čia.

Negerai, negerai..

P.s. vakar žiūrėjau televizorių :) Nesvarbu, kad anksčiau jo vistiek nežiūrėdavau, bet kai tokių dalykų nebeturi šalia, pradedi vertint, kai atsiduria. Va ką aptikau: http://www.youtube.com/watch?v=QaUw3_cfj-Q&feature=related

hi. my name is whocare.

Na ką. 
Pradėsiu aš savo bangas šioj jūros apsėstoj šaly. Kur viskas nauja. Net rodos, atėjo metas iš naujo susikurti save - 

1. geresnę,  
2. mielesnę,  
3. sveikesnę,  
4. pinigingesnę 
5. etc., 

arba tiesiog likt su savo senais įpročiais ir nuolatinio savikritinio nepasitenkinimo simfonija. Skambančia iš takto į taktą ir kartkarčiais nepataikančią, kur reikia.

Taigi, mano žuviška kelionė po sūrų, rūgštaus lietaus prisotintą gyvenimą prasideda.

Na ką, sugrįžo draugė - roomate iš darbo. Einu bendrauti.  :)