Man patinka, kai dienos yra melancholija ir taikosi prie manęs it susitarta. Aš pavargusi tuščiagalvė skrendu per laiką ant savo aladiniškos paklodės, nors tiksliau - sklandau. Kad kur nuskristum, pirmiausia reikia turėti tašką B (o aš net A nenujaučiu).
Labiau suprantanti, auklėta, Sex & The City mokinė, aš (nebe) nesureikšminu įvykių dainuojančių tema "čia ir dabar". Atsitiktinumai išlieka šypsenomis susiraukšlėjusiose odose, o aš žinosiu, kad mėgstamiausiasis 12 nepaliko manęs tuščiai.
Švaistau laiką 40 minučių įsivaizduodama save sklandančią nedimensinėje dūmų erdvėje. Aš įsižioju ir pabandau įkvėpi nieką; galiausiai suvokiu, jog tai viskas. Frusciante pasakytų: Inside of emptiness.
---
Ir ji, draugė mieloji, liepė man bendrauti su žmogumi, su kuriuo jau nebenorėjau bendrauti. Ir aš nusišypsau, nes praėjusios savaitės disbalansas tęsis ir sekančią. Neatpažįstu jausmų, nepažįstu savo tipo žmogaus.Ar aš tas, apie kokius susižavėjusi skaitau, kas mane augina, ar tas, kokiu turėčiau būti, remiantis biologiniais ryšiais ir prideramumais.. ak ak ak, bla bla bla.
Gera turėti draugę, kuri man grąžina mano pačios duotus patarimus, kai juos pamirštu. Išmokome dalintis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą