Du hipokratai susėda į senovinį, su nauja stereo įranga, sportinį mėlyną automobilį. Vienas jų - tebunie Jaras - užveda variklį ir pasuka miesto centro link per siaurą, ramią ir ne itin populiarią gatvelę. Staiga jis išvysta dvi absurdiškai margas, trečią dešimtį bešvenčiančias moterėles. Jos jį taip pralinksmina dėl neaiškių priežasčių: jis ima ploti į vairą ir šėlmiškai signalizuoti. Jarui patinka būti šauniam:
- Ei hei hei, paničkos..! - kreipiasi į jas gana įžūliai.
- Ką čia darai?! - piktinasi draugas (tegu būna) Arnas. - Kaip koks debilų debilas čia spygauji. Žmonės sau normaliai eina, ramiai sau gyvena, o tu kaip koks durnius išsidirbinėji. Palik jas ramybėj ir žiūrėk į kelią, vos į kitą juostą neįvažiavai!
- Ko čia dabar pypauji? - nesupranta Jaras.
- Tai kad užpisi.
- Tai imk pats ir vairuok! - Jaras sustoja kelkraštyje ir burbėdamas susikeičia vietomis su Arnu - dabar jis keleivis.
Praėjus keturiems pusvalandžiams vaikinai grįžta atgal į mažąją gatvelę sukdami namų link. Prie vairo - bešvilpaujantis Arnas. Akivaizdžiai geros nuotaikos, ko nepasakysi apie Jarą. Jo nuotaika pradingo kartu su paleistu iš rankų vairu ir pavėlavusiu gėdos jausmu. Tik va staiga iš antikvarinės kavinukės išlenda trys nepaprastai dailios, ilgų grakščių kojų ir laibo liemens savininkės - kiekviono vyro svajonė. Arnui net burna atvimpa iš susižavėjimo. Jis prilėtina automobilį, praveria langą ir iškiša pro jį savo išsišiepusią marmuzę:
- Ei gražuolės! Kur, mergaitės, išsiruošėt? Gal pavežt? A?
Jaras nieko nesakė, tyliai sau po nosim nusišypsojo ir sumurmėjo: "Matai kaip.."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą