2011 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Kaip gera būti prisimintai žmogaus, kuris jau turėjo būti mane pamiršęs. Galbūt ne visos vos pabrendusios draugystės nusirašo atsiradus nuotoliui. Ir galbūt aš turiu kažką, kodėl žmonės pasiilgsta su manim kalbėtis? Šypteliu, kol dar neatskubėjo viską gera neigiantis įprotis.

Šiandien pirmąkart snigtelėjo. O kalėdų dvasia ateina ne tada, kada šventiniu popierium išsitapetuoji sieną, o tada, kai jau visos dovanos supakuotos Eric Clapton‘o ritmu (kalėdiškesniu nei Sinatros) ir paslėptos laukia eglės kvapo.

Ramiai ir šiltai einu miegoti. O ryt jau bus atvažiavusi mama.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą