2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

falling stairs

Nežinau jau kelintą dieną nebemiegu. Ne todėl, kad nenorėčiau. Mane kankina kažkokie pikti nakties parazitai, siurbiantys mano sapnus bei poilsį. Per dienas taip nuvargstu.. Aš jau kelis mėnesius esu pavargusi. Mano akyse duobės. O naktis nakties neduoda..
Per tai aš nebegroju. (!) Kur mano siela?

Žadėta popso savaitė prabėgo jau. Pirmos dvi dienos buvo siaubingos, prie kiekvienos hotmess stengiausi prilipdyti David Gilmour'o gitarą, tegu jis man atleidžia. Tačiaugaliausiai pripratus ir nustojus prunkšti iš keistų garsų, susivokiau, kam tie garsai skirti. Tai žmonėms, mokantiems pasilinksminti, šokti ir nustoti mąstyti (pamiršt klausimus ar rūpesčius - tiesiog ištrūkti iš savo paties galvos). Take it eeeeasy.. Kadangi aš iš savo galvos niekad neišeinu, ši muzika ne man. Tačiau, turiu pridurti, ėmiau daug labiau toleruoti. Dabar klausausi elektronikos - ratatat ir unkle. Bei Frusciante's. Atgaiva. :)

Užtat nusprendžiau atsisakyti mėsos. Kuriam laikui, o gal ir amžiams. Jei tik išmoksiu. Faktas, jog buvau Mc'donalde manęs nebepalieka. Man dabar visas maistas šlykštus, ne dėl to, kad ten buvo neskanu, nehigieniška ar pan. Tiesiog pavargau. ir nepriprantu prie to, ką valgau. Net spagetti darosi atgrasūs.

Čia per tą negautą miegą ir dovanų pirkimo stresą.


Kur išėjo senoji aš? 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą