liko trys vasaros naktys

ir vėl ant palangės. ir vėl cigaretė rūksta šalia.

kai daug šneki ar mąstai apie žmogų, prisiriši prie minties. vis svarstau, kodėl 10am praleistas skambutis nepasikartojo keletą valandų vėliau. akimirką turiu ką pasakyti, kitą - nebe? žinutės šiais laikais nebeprasidangina, taigi žinau, kad perskaitė..
nežinau, ko iš jo noriu. bet noriu kažko.
jei tik mažiau metų turėtų, būtų sukalbamesnis.. aš manyčiau, kad jis dar nesusiformavęs ir nežino ką daro su savo gyvenimu. bet dabar atvirkščiai - šis kaip tik, ko gero, žino daugiau, nei aš įsivaizduoju. ir kiek vienam žmogui reikia vietos bute? aš išgaliu vieną kambariuką, jis turi tris.
bet šis savaitgalis bus ne apie jį.
nueisiu į koncertą, kur aną sykį vienas johnnycash'as pažadėjo man dedikuoti dainą, jei ateisiu jo paklausyt ir trečiąsyk. bet ten aš ieškosiu sportininko, kuris vis mezgė akių kontaktus, priplotais plaukais ir blizgančia kakta. juk neturiu ko prarasti.
tiesiog ieškau kažko. miegas palauks. nes daug smagiau susibičiuliauti su danubrukšnelisafganistaniečiugėjum, kuris visą naktį vogė mums gėrimus ir nusivedė šokti. iki kol mes supratom, kad atėjom vis dėlto ne į tą barą.
 
mano bohemianlady paliko raktus į savo sodą ir perspėjo, kad ten nesilankys kokias dvi naktis, todėl aš galiu. tai ką nuveikt? jei viena, tai aš galiu ir namie sėdėt. nes ežeriukas netoli, ir ten žmonės renkasi bėgioti, šunis vedžioti, bučiuotis, vieniši gert alų. ryža garbanių mačiau ir vakar ir šiandien, vis vieną.

pirmadienį tapsiu rimtu žmogumi: eisiu į ofisą, nešiuos kompiuterį, sėdėsiu prie stalo, gersiu kavą, eisiu įkvėpimo pertraukėlių į lauką, lauksiu 17 valandos, eisiu namo. o vėliau puošim ofisą, dažysim baltai, nuvalysiu langą, nes du vyrai nemato skirtumo. kažkuria prasme mokysiuos tobulėti.

Broken Bells - The High Road