2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

aš per daug šneku apie šunis.


Praradau du vyrus.
Du vyrus gavau.
0-2+2=0
Vistiek nulis..


Kažkaip po nenusisekusio šeštadienio su Mira, kuris turėjo būti jos išsivadavimu nuo pavadėlio ir tiesioginiu nusilakimu, pristigau jėgų ir kaukių. Vardan ko? Tam kad rūkymo kampely sužinočiau, kaip kažkoks blondinas studijuoja teisę, nes nori paversti pasaulį geresniu? Ne ten mokaisi, mielas, tada - vienintelis išsigelbėjimas mums telikęs - patikėti muzika. Įsivaizduoti, kaip Lennon'as įsivaizdavo. Vakaras paprasčiausiai prararado esmę, nė vienas nudrengtas baras grojantis nirvaną, kingsofleon ar acdc neturėjo dvasios, nors iš tiesų tai aš jos neturėjau. Tarsi koks Psychas iš Rowling knygų būtų išsiurbęs mano gyvybę ir palikęs manę pilką menkystą, marionetiškai besistengiančią pralinksminti draugę, nes ji to nusipelnė. Būsiu visiškai nuoširdi, velniop bet kokias pastangas, noriu grįžti namo ir seriją po serijos niekada nesiliauti žiūrėti visiškai nemotyvuojantį serialą - "Girls". Vis daugiau normalumo nei plikabambių danių apsuptyje.

Daug kas, ką maniau vienu sprigtelėjimu rasiu, pasislėpė dar giliau. Kiekviena bažnyčia atrodo lengvai prieinama stebint ją iš tolo, pasilipėjus ant kalno - bet kuo arčiau jos eini - tuo mažiau ji pastebima, kol galiausiai tesislepia už artimiausio kampo. Tačiau slepiasi. Taip aš ir ieškau kažkokio šventumo, dieviškumo, kuris it dūmas išsisklaido, jei juo netiki, kuris slepiasi už kampo. 

Baths - Hall

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą