to belong + anything

su man spalviškai visai nederančia rūžava pižama kiek per anksti  ir taip pat nederančiais toto prisiminiau, jog mano mintys neišsisklaidys, jei nepabandysiu jų atiduoti vagims, interneto vergams, tokiems pat kaip aš.
o pasakyti tai, ką s. nuoširdžiai pavadino "for me it's just stupid", gali pasirodyti kiek nepatvaru. viskas prasidėjo nuo, ko gero, rudens - taip, apkaltinkim jį. vieną jo vakarą mirštanti iš apatijos ir pasidavimo, bet ištikimybės liepiama aplankiau draugus - vakarą tikėjaus jau baigti stotyje pasislėpus nuo žmonių stebėdama, kaip kenetas ramiai, kažkokios transcendentinės sektos kontroliuojamas užvaldo mane savo žemu balso tembru ir kruopščiai susuka benikotinę suktinę, panaudodamas mano cigaretę. 
jau minėjau, bet dabar griežtai kartoju, jog never again neimk į rankas jokių hašišų: ne mano sadomazochizmams jis sutvertas. o jei sutikčiau su koksu? nusižudyčiau, įsijautus, jog aš nemirtingas angelas ir man viskas galima. 
kokių tik paralelinių dalykų aš neprikalbėjau tam bepročiui; o dar kelionė traukiniu su beprote savimi, ir lenkas autobuso vairuotojas, turintis tris vaikus, bet neturintis lenkiško vardo daiva\\\\\\\\\. tiesos tiesiai iš kosmoso bedugnių plaukė į mano smegenų branduolius ir ten išsivagojo, aš sutikau su tuo, ką išgirdau kažkam sakant ir nebepaleidžiu. o dabar nebemoku gyventi. nieko nenoriu, tik pasislėpt kambaryje, užsidengt antklode ir nustot egzistavus. jums manęs nėra, man manęs nėra. "i tried to be part of my life" - eksperinmentams galas, dabar tebunie: travel great distance in your mind. 

ar turėčiau kovoti su apatija, o gal ją įsileisti?

aš "močiutės sindromas".