2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

And all the roads we have to walk are winding And all the lights that lead us there are blinding


Nors sakau, kad nepriklausau šitam laikui ir erdvei - vis kažkur sklandau be tikslios vietos lokalizuotis ieškodama tinkamos mistinės biosferos galaktikoje, bet šiaip džiaugiuosi, kad gimiau dar early 90's. under the bridge, singles, nirvana, u2, pearl jam, no doubt, jeff buckley, tuometinis depp'as, richard linklater, gus van sant, trainspotting, seinfeld, daria, mtv, grafic desing, new media etc.. etc.. etc..

neketinu teigti, kad šie laikai liūdni ir pasmerkti susinaikinimui, juk žmonės vaikšto su išmaniaisiais wi-fi ir skaito knygas per ireader'ius - kaip patogu! socialiniai tinklapiai (kaip šis) mus izoliuodami atima to tikro gyvenimo jausmą ir pietums patiekia tarpinį variantą.  mama norėdama susitikti su draugais KARTAIS skambindavo jiems į namus, jei lauke lydavo ir nebūdavo jai ūpo šauktis draugo akmenuko-į-langą ritualu. menas! dabar kiekvienas jau menininkas, parsisiuntęs instagram'ą, photoshop'ą ar sound editor'ių, ta prasme - žaidžiame kopijavimo principais, nes negi atsiras naujų basquiat'ų, teatsiras tik sekantieji.. 
nes 90's buvo išsivystę, jie suteikė technologijos evoliucijai pagreitį. viskas jau sukurta, tabar tik perkurkim. todėl ir turim pilna plagiatų (original vs. new-same-thing)
silveris atsakytų: ne, dabar daug geriau: žmonės prausiasi, keičiasi rūbus, į gražesnius, nesuplyšusius (nebent būtų hipsteris); kiek daug naujo avangardo, galimybių.. - tik kitais įtikinamesniais žodžiais.

Soundgarden - Black Hole Sun

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą