---
pradėjau skaityt idiotą, manau, sutarsim. jaučiuos pati kaip idiote, kai jau trečiadienį pavadinu savaitgaliu ir pradedu šnekėtis su promilėmis atsiduodančiais tipais. negana to, leidžiuosi jų įkalbama, bučiuojama ir pamirštu, kad c'mon juk pasižadėjau - no more stupid guys, only souls. o kokios sielos būna pas kolumbus, kanadiečius ir belgus? neišsiaiškinau iki galo, bet pastarasis būtų vertas montažo, ant jo riešo - begalybė.
- it might sound weird, but i like life.
man darosi per sunku būti: vis tos pačios pokalbių pradžios, vis tas pats šypsnis vietoj atsakymo, kad ir skiriasi vis tie patys veidai, rūpesčiai, pabėgimo ilgesys.. nebenoriu nei gerti, nei rūkyti, kad atitrūkčiau, nei bendraut su svetimais, nei nemiegoti po 38 valandas. kokia prasmė viską tęsti, jei niekas nelaiko, jei noriu namo?
- you, danish, are arogants.
- why's that? remind me where are you from?
- litauen.
- that's why.
ir na ir kas, jei noriu aš to valkatėlės pigiais, padriskusiais rūbais ir be-Iphon'io? jei tikiu, kad tokie yra nuoširdesni, nei ale apsiskaitę ir visas jutūbines tendencijas žiną hipsteriūkščiai. bet iš tikro aš nežinau ko noriu. koks užsisklendęs ir nenuovokus fizikas, ko gero, būtų teisingiausia.
"išeini su tamsa ir grįžti su tamsa" ir tai neturi jokios slut.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą