Na gerai. Šiandien aš ne tokia pikta ir galbūt pasaulis nebe toks išprotėjęs, nes nulijo ir nuplovė kaukes. Nuplovė mano veidą.
Ryte atradau Sliviaus paliktus džinsus ir kaip mat juos užsimoviau, kad pasijuokčiau. Mano ploniauso draugo džinsai man dideli - neįtikėtina, ką gi, išsigelbėjo nuo pasisavinimo. Į viešbutį išvažiavau savaisiais. Iš prisirinktų plastikų ir sumestų į automatą (prieš tai padraugavus su mane užleidusiais tokiais pat žaviais varguoliais) pagaliau nusipirkau cigarečių, o, kai Mira pavaišino kava, išvis nušvitau. Ji metams pasikvietė mamą pagyventi pas save ir aš pamaniau, kad išprotėjo ir dabar užsiminėja mazochizmu - nepraėjo nė mėnuo, o ji jau guodžiasi intymumo trūkumu. Ir aš neteksiu savo kambarėlio, kai pagerės laikai ir mudvi su betmene S. išsikraustysim į studentų pasaulį: kaip gyvensime tada neperkandusios viena kitai gerklės? Na, bet jei ji švytės kaip šiandien, kai negalėjo nieko daugiau pasakyti tik "buvo žiauriai osom", užgims ir pas ją pozityvas ir tada jau ji gydys mane nuo abejingumo. Džiaugiuosi už jos atėjusią sėkmę labiau nei džiaugčiausi savąja ir, kai ji šią eilutę perskaitys, gal nepatikės, nes santūriai išklausiusi tik tyliai šyptelėjau. Šypsenoje taipogi slėpėsi žinojimas - nuo šiol eisime skirtingais keliais, nors tuo pačiu mišku.
million miles of water ir aš vieniša nesijaučiu, nes turiu nors ir vieną, bet SAVO stiklinę vandens.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą