Dvikojai juokiasi ir verkia vienodai: lygiai taip pat kilsteli lūpų kampučiai, žandai, iššiepiami dantys, susiaurėja akys.. Ir garsas, atodūsiai - skamba panašiai. Juokas per ašaras, ar ašaros per juoką? Kažkaip paradoksaliai keistai. Ir aš traukinių stotyje savo žiūrinčiu, bet nieko nematančiu žvilgsniu kažkodėl sufokusavau visu balsu verkiantį vaikėzą, tuščiomis šaltomis akimis. Aš tam siaubo filmo herojui viliausi atiduoti savo šokoladą, bet pagalvojau, kad jis nepamėgs juodojo - juk ir aš pati jo nekenčiau. Ta pabodusi juoda spalva primena, kad dar nesvajok apie vasarą, bet mama numegs man spalvotą otą megztinį ir tada bus vasarvydžio nakties sapnai; ir vėl galėsim lakstyt šlapi bliuznakčiuos, nes nenorėjom turėt maudymukų, o ir šiaip lijo per smarkiai, kad kas nors rūpėtų.
Vakar su roomie pradėjom savo footrip'ų maratoną: mūsų kišenėj - 18 kilometrų ir viena kita nuotrauka, įamžinusi Bleiro raganų mišką, mus ir netikėtus atributus, po kurių dainavom "Imagine all the babies hangin' on the tree, uuuh/ You may say I''m a killer, but I'm not the only one.." Nieko sau atradimai. Bet turbūt nederėtų išsigąsti, juk kada nors stebėsiu vudu apeigas arba dainuosiu su bodhisatvom ir nieko nesuprasiu, nes iš tikro miegosiu.
Pokalbiai, pokalbiai. galiausiai išvadą padaro genijai:
'Wanting to be someone else is a waste of the person you are.'
'I'd rather be hated for who I am than loved for who I am not.'
(Kurt Cobain)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą