Po Star Wars'ų ir kitų juokingų nuotaikų užsimaniau didelio sniego karo: su storom uždangom, vietoje sukurtom strategijom ir komandom. Kokie tikri vaikai kariautojai kadais buvom! Tarp kitko, karo tematika man primena, kad jau trečiadienį pradėsiu koledžiaut - ir žinau, kad ten kovosiu su visais, kad tik nesusirasčiau draugų. Nežinau, iš kur ta priešlaikinė antipatija užgimė. Turbūt tiesiog pripratau prie nihilistiškų jausmų..
Po dar sykį peržiūrėto "Bautiful Mind" panorau suprasti matematiką - tik šitaip galėčiau iškeliauti į visatą. Suvokčiau nesuvokiamus antgamtiškus reiškinius. Bet mes, paprasti mirtingieji, taip ir liksim Žemėje, kol mus užkas - į žemę. Nėra ko krimstis - nebe pirmi. Šiaip viskas pozytivia emocija, nes, jei suprasčiau skaičius, nesinaudočiau vaizduote (juk nėra jokios logikos joje), o kas man liktų be vaizduotės. "Travel great distances in your mind" - dainuoja Frusciante, tad ir iškeliauju ramiai patripint, kur gimsiu lūpikautoja vaidilute.
Labai graži daina (nuorodoje). Kai ACTA įsigalės, nebesisharinsim niekuo. Cha. Grįšim atgalios į tėvų uždraustus laikus - vargšai tai patirs dukart.
O šiaip, jei kas čia ir perskaitys šitą mano bereikšmį įrašą, tai paprotestuokit:
http://peticijos.lt/visos/60105 - Stop ACTA! (lt)
http://www.avaaz.org/en/eu_save_the_internet/?fp (Internacional)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą