Penkių minučių performansais sugebu save įkvėpti bekalbėdama apie keliavimą tranzuojant, nieko nelaukiu - įgyvendinu jausmą ir autostopinu į artimiausią miestuką ieškoti pub'o, kur sutinkam simply-hot-bartender ir penkių minučių performansų temą gvildenam toliau. Hm.. Būti ar nebūti? Kai kas nors ištrūksta iš komforto zonos ribų, tik kartais išdrįsti veiksmui, kartais pats sulauki veiksmo, bet dažniausiai - nepastebimai praslysti. Ir susitaikai pamiršti ko norėjai. Žmogiška, bet kas nori būti žmogumi? Tik ne šiais laikais..
Paraleliniams metams grižus atgal iš pastabų nesimokau - geriau sukryžiuosiu kojas ir pamedituosiu..
This is letting you know
I'm almost where I'll never be
This cutting off of fate like a string
A line that falls to the floor
And I'm not me anymore
Prisiminenu žmones, kuriuos sutikau ir kurių net nesu regėjus: kiekvienos penkios minutės jų nepastebimai įsireikšmina mano gyvenime. Žmonės, muzika, kinas, literatūra, mada, miestas, kelias, miškas - nesvarbu, kiekvienas menkniekis įsirėžia gilyn į mūsų odą. Ir arba mes gebantys tai priimti, arba ne. Kiek verta - spręsti individualiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą