atostogų!

Kai penktadieniais prisikvėpuoji žmonių ir trumpo negatyvo, bei minčių, kurių nereikia, šeštadienį imi ir išbėgi į šalčiu kvėpuojančius miškus. Seniai reikėjo. Nors visas tas sporto džiaugmas nuslūgsta, kai vakare išsikepi citrinų pyragą, kurį kramsnoji bežiūrint ne taip jau prie pyrago ir tinkantį "Eyes wide shut", o po to sapnuoji save panašiam siužete ir pabusti nenori, nes taip įdomiau.



Aš vis kartoju, kad vaidinti žmonėse reikia, nes toks jau gyvenimas. Visi esam ne laiku ir ne nuotaikoj, tuomet įsijungiam kreivą šypseną ir laikinai apsimetam patenkintus. Bet kaip tada suprasti, kada TU vaidini laimę (prie ko palaipsniu pripratai..), o kada iš tiesų ją jauti? Manau, galvelė ne menkai susipainioja bevirškindama visas jai siunčiamas besipriešinančias užgaidas. Bet tam mes ir sutverti - būti komplikuotais!

Kaip aš nekenčiu kompiuterių, kai baigsiu studijas, užmiršiu, ką išmokau ir važiuosiu į Aziją. Aš pavargau būti užsiimta nemielomis pareigomis - o juk man reikia peržiūrėti tūkstantį filmų!..
 
Beach House - Used To Be.mp3