Turiu dvi sielas: viena nepaliaujamai klausosi bliuzo, atsipūtusi dėl nieko nesijaudina ir sako, kad nesąmonė yra galvoti, kita - nesiklauso nieko ir trokšta smaugiančio streso ir liūdesio, kurie tiesiog skrieją lyg palydovai per orbitą niekur ir nenusileisdami. Net vyno nebereikia..
Nors negerai, man gerai. Štai tau ir subudiškėjau: dabar gyva, reiškias - gyvenu teisingai. Nei praeities šešėliai ir pranykę lūkesčiai, nei ateities mirtis iš bado negąsdina. Vistiek laikinumas mūsų seklys, nori ar ne, gyvenu šią 00:32 minutę ir apie ją ir galvoju.
Bet tai nesutrukdo sapnuoti vyrus, kurie savo keistumu, padaro mane keistą ir mes visi nusišnekam, va kaip dabar.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą