S. peratrado Pearl Jam'us ir aš jos džiaugsme matau save, taip pat besidžiaugiančią kartu. Muzika stebuklinga, o ypač kukli, nes Angus Young'as šiandien mane sunervino ir, manau, atėjo metas nuplėšti jį nuo sienos.
Kai klausau muzikos, neklausau žodžių, melodija svarbiau. Juos perskaitau tik po dešimto dainos išklausymo karto. Ir va aptikau, kaip visada, šiuo metu man tobulai tinkančią J.F. dainą, kuri priminė kartą, diskutuotą su mama, jog poetai yra kvailiai ir valgo savo liūdesį, be jo jie daugiau niekuo nebeįdomūs.
Bet staiga man pritrūko to savo neįdomaus liūdesio, išeikvoto rudens viduryje. "Tu liūdėt nebijok, nes tik tiktai liūdesy - sielos džiaugsmas"..
Šaltoji, vėjuota vasara ir gera, šiuo metu daugiausiai bliuzo, muzika tiesiog neleidžia kyboti keistume - ji laiko mane stabiliai atsirėmusią, nors nežinančią, bet nebijančią; meilės neieškančią ir besipažįstančią su šia keista ramybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą