2011.09.06
00:31
Gyvenu be interneto, tai dabartinis mano draugas – word‘as. Daug minčių plaukioja mano galvoje, kurios jau niekaip nebesutelpa ir vis nuodėmingai plečiasi. Jos turi būti kažkur kitur, kažkur saugioje smegenų talpykloje. Kažkur blogspot‘o erdvėje. Juk internetas – šiuolaikinės smegenys.
Na, o kodėl aš gyvenu be interneto? Nes po mėnesio tūnojimo ankštame rūsyje pagaliau įsikėlėme į namą, kur turiu savo nuosavą kambarį bei didelį langą stoge, lovą kambario viduryje ir jokių plakatų ar iškarpų. Nėra į ką žiūrėti, bet tvarkomės su tuo po truputį.
Kadangi apsigyvenom dar toliau nuo „Klaipėdos“, kelionė iki jos užtrunka ištisą valandą. Kasdien traukiniuose ir autobusuose praleidžiu po 2h. Sunku tai tverti: anksčiau, kad netektų susidurti su viešuoju transportu – tranzuodavau. Sutaupydavau pinigų, nervų bei pasilinksmindavau. O čia.. monotoniškas riedėjimas kiekvieną mielą dieną.. Na, panašiai gyvena Niujorkiečiai, tad nėr ko skųstis. Tik kad va čia dar su zonomis gaudykis, nes kiekvienas kaimas ypatingai suskirstytas į tam tikrą zoną, tad, jeigu tavo biliete nėra jos pažymėtos, vaidink pasimetusį išsigandusį užsienietį ir visos nuodėmės tau bus atleistos. Taip keliauju jau ne kartą: „I‘m sorry, what? Do you speak English?“
Čia būdama ne kartą susimąsčiau, kaip aplinkybės, pats gyvenimas keičia žmones. Jau dabar suprantu, kad, jei nesisaugosiu, imsiu praradinėti savo vertybes, kurias per šiuos metus gerokai subrandinau vieno asmens dėka. Vos šiek tiek atradus save, bijau vėl pamesti. Nerandu bohemos, nežinau, kur ieškoti.. Tas ramybės, rimties, prasmės ir gilumo ieškojimas man išties svarbus – nenoriu imtis domėtis tuštutėliais dalykais bei svajot apie niekingąją empiriją. Viskas, ko taip trokštu, dabar taip toooli ir nežemiška. Bijau ir besapnuot - kam mazochistiškai save kankinti..?
Tai pat suvokiau, kad IŠ TIESŲ nestovim vietoj ir laiko ašyje judame į priekį, todėl susitaikyk, Martyna, kai nustosi žmonėms rūpėti. Taip jau būna.
Priprask, kad EMIGRANTAI YRA NIEKAI.
John Frucsiante – Hope.mp3
Nėra tobuliau kalbančių dainų už jo, subjektyviai išsireiškiant.
Heh, tiek laiko save nuožmiai gynusi nuo popso vakarais žiūriu Disnėjų, Hannah Montana - didžiausias džiaugsmas, o ieškodama geros radio stoties sustoju ties ta, kuri būtent popsą ir groja.. Va tai tau ir keičia aplinkybės žmones. Šiek tiek ironiškai, bet teisybės yra.
AtsakytiPanaikintiHey, man įdomu, kaip išvažiavus ta bohema dingsta, nes ir aš senokai apie tą galvoju :D kar tą bohemą rast.. Kur ta kekšė slepiasi.
Ir pabaigai, emigrantai emigrantams nelygu. Labai svarbu ką pati apie save manai, kaip elgies ir kodėl gali save laikyti geresne už tuos likusius. Jei pati kitų nepamirši, tai savotiškai pati nebūsi pamiršta.
Tavo puikios mintys. Ačiū.
AtsakytiPanaikintiJau toks emigranto pradas - išgyventi permainas ir adaptuotis. O aš visada sunkiai priimdavau pokyčius.. Ir va, kai niekini tam tikrą "rasę" žmonių ir vėliau pati į ją įeini, tampa šiek tiek sudėtingiau prisitaikyti ir pamiršti savo senus, įaugusius įsitikinimus. Bet tikriausiai tai ir vadinama "branda".