tris minutes žiūriu į tuščią ekraną, kitas tris dairausi po savo žurnalais ištapetuotą sieną, laukdama minčių. noriu kalbėti, bet nebeturiu žodžių. visus juos užrašiau, pridėjau akordus. ir juo garsiau dainuoju, tuo labiau tie žodžiai ne mano. iš kur jie atkeliavo? rytoj mane testuos koledže, o aš, žinoma, užmiršiu, kaip kalbama angliškai ir imsiu išsidirbinėti indišku ankcentu. tuščia galva. ir jau seniai ten nieko nėra. o aš dar priedo sumąsčiau žaisti smegenimis. savaitę gyvensiu be frusciante's. klausysiuos išpaišytų panų ir trijų akordų dainų, kad pažiūrėčiau, kas su manim pasidarys. gal tapsiu kvaile kaip M.Page knygoje?
iš intelektualių kvailių verčiamės į tikrus.
taip gyvenimas klostosi, kai baigi mokyklą.
rytojus ateis ir 'vakar' atneš -
niekas nepasikeis. niekas niekur neis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą