gyvenu projekte "susipažink su what's happen inside of you" ir ilgosios atostogos tariamuose namuose - aš nuoširdžiai jau be vietos gyvenime - privertė suprasti elementarius dalykus. dabar žinau, ko turiu pasiekti iki kada, o draugų išfiltravimas beveik done. apmaudu pripažinti, kad vieni jų yra sumautai sudėtingi ir pražuvę, kad ir apie kokį kontekstą aš kalbėčiau. iš suvoktų dalykų išaiškėjo ir dar vienas niekada nevertintas - mano šeima mane myli bet kokiom sąlygom. myliu juos ir aš. kad ir kokia sudėtinga istorija dalintumėmės, jie vieninteliai. pagaliau ir aš didžiuosiuos per kartas keliaujančiu bijoux. myliu ir dar kelis kitus, net jei ir niekada jų nebepamatysiu. gyvenkit gražiai.
per kalėdas gavau užsiprašyto Garbanoto Bosisto. gavau ir kuprinę, tai ką, pribrendo metas tranzuoti?
prieš pat naujus apkvaišus nuo vermuto autobuse nepažįstamajį gėjų.ko.gero.dar.jam.pačiam.nežinančiam priverčiau per jo išmanųjį paleisti man in my light ir to buvo gana, geresnio naujų sutikimo man nė nebereikėjo, bet laukė loftas.. valanda eilėj prie įėjimo, pusvalandis prie wc, 15 minučių šokio pagal nemuziką ir bučiniai čia, bučiniai ten, su naujais visus. o ką toliau? nebepamenu, kiek kartu grūdausi prie baro ir kiek kartų išeidavau į tamsą, kurioje leido rūkyti, bet pakankamai, kad galėčiau pasakyti Per Daug. reikėjo pabėgt nuo šokančių draugų ir pasibūti - that's my thing what can i say..
kol tamsiąjame balsų ir dūmų kambaryje traukdama 'second in a row after too many' cigaretę komponavanau laišką mintyse, kurį už valandos ar dviejų išsiunčiau žmogui su slapyvardžiu, prie manęs prisvirduliavo klausimas: can i sit here? akimirką nebesupratau, kurioj šaly sėdėjau. jis buvo ispanas (naujųjų ženklas, ką turiu daryti toliau) gražiu balsu ir neišpasakytu atvirumu. ir tai tapo mano vakaro vinimi, kurią ištraukė įbėgęs P., klykiantis mano pavardę - mat loftas užsidaro ir kurvos namo.
kokie skanūs tuniniai makaronai, kai tau jau px išaušus valandai, kurią paprastai kelies.
Foo Fighters - Everlong
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą