Vaje vaje, kokia graži varlė

Aš šiaip neturiu leidimo ar menkiausio pageidavimo čia papasakoti, ką veikiau per atostogas, kurias ko gero pavadinčiau įstabiausiomis. dukart tranzu namo per 4 šengeno šalis, bliuzo naktys, išlauktas karvių reveransas ir niekaip neužmirštamas garbanoto bosisto 'kėbros' prisistatymas mūsų kampe - šyša stebukladarė. kiek vėliau nusigėriau S. palikus mane vieną namuose jau ir taip pragirtėjusią, o kitą dieną - princesės gimtadienis toj pačioj vietoj kaip ir pernai, kur jis šį kartą paskandino savo raybanus, o kitą rytą važiavom atgal jų išnardyt ir tą patį vakarą be akinių ir be linzių vėl ant kelio, pas brolį kaunan. nė nenumaniau, kad ten nuvykusi supykdysiu draugę, buvusią švedijoj (visi mes išgaišinę laiką stengiamės jį suspausti kiek per vėlai). grįždami lenkijoj sukėlėm avariją trijoms mašinoms (nors aš taip nemanau) ir pamatėm it komisarą reksą pro mini langą išsprunkantį aviganį. sudarytu eismo kamsčiu, be abejo, pasinaudojom ir iškėlėm nykščius kiekvienam prieš surauktą nosį. viena nosis - geologas drįso sustoti ir net kavos nupirkti. myliu tuos, kurie man duoda kavos. grįždami prostitučių lenkiškam kely nebematėm - įdomu, kur gi dingo?

berlyn'ėti man patiko, tik kodėl taip trumpai.. ir mersedesas klasikinis žavėjo ne mažiau, bet visus nubloškė samarietis Daniel'is, eisiantis į dangų pas dievą, nes karts padažo beglobių brazilijos vaikų namų sienas.

mano sakiniai padrikai nerišlūs, bet juk aš vis dar kaifuoju ir mano rington'as tebėra "bliuzo naktys". ak, ak, ak. septynis išsiskyrimus su vyrais išgyvenčiau kur kas lengviau nei vieną su bliuzais. o S. filmavo filmavo ir galiausiai ištrynė kažkaip. na kodėl, karma, a?

kelyje sugalvojau kitą kelią, dėl kurio siekti tikslų atrodo motyvuota. bet baigsiu jau čia rašinėti, nes rytoj 'esiu bėgt pabėgiot', o jau 2am.