2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis

i can stick with this too

Charlie Kaufman: Then, when you walked away, she started making fun of you with Kim Canetti. You didn't know at all. You seemed so happy.
Donald Kaufman: I knew. I heard them.
Charlie Kaufman: How come you looked so happy?
Donald Kaufman: I loved Sarah. It was mine, that love. I owned it. Even Sarah didn't have the right to take it away. I can love whoever I want.
Charlie Kaufman: But she thought you were pathetic.
Donald Kaufman: That was her business, not mine. You are what you love, not what loves you. That's what I decided a long time ago.


penkios vĖlykos

5

Gavau dovanų velykinį kiaušinį ir pratryškau džiaugsmu, nes seniai tokio norėjau. Aš turbūt niekada pilnai nesuaugsiu, nes tiesiog nesistengsiu, bet juk tik vaikai žino, kaip leisti laiką! 
--------

-Gijklipo sakjsjkl.
        -We don‘t speak danish..
-Ow.. wait.. minute.. ah.. hey... ah.. beautiful!
        - Aah..
---------- 

                  - Hey, people, she‘s killing the flowers..! (but I didn‘t mean anything)
-Thsiokdj okljh hjk,– says danish woman on the road.
            -Sorry, I don‘t speak danish..
-Hi. These are my flowers..
            -You can take them back, if you want.
                    - Sorry, S. That was fun.
----------

Ar įmanoma surūkyti pačią skaniausią cigaretę, kai iš tiesų jos visos vienodos? Matyt, naktinio kiemo aplinka žvakių šviesoje ant naujojo staliuko tiesiog dirba savo darbą.

6

Dulkės ant kūno ir gerklėje, Afrikos Ruanda, kelios dėl to nubrauktos ašaros su neveiksnia realybe ir užbaigtumas su dieviška meile sklidina iš paprastučių peperių perveria ausis ir liepia mylėti visus kitus visur ir visados.
Kažkodėl sau patinku, net keista, kaip nepratus.

7

„Su..Ve..ly..ko..m!“ atvirukas
14 like‘ų
skambutis mamai
3 cigaretės
šampanas "Ašpersaldus"
nederami klausimai, my bad
užsienyje užauginti vaikai nemokės lietuviškai rašyt..
kiek daug laiptai gali pasiūlyt!
spiegiančios sūpynės
sex&the city
ir gaidiška nemiga (vėlykų proga, a?)

       viskas baigiasi slėpynėmis kambariuose.

2012 m. balandžio 3 d., antradienis

livin' slavishly

A slave in the fields one night
He's running along
Gets far enough to be a free man
And he's feeling so strong
That's how actions should be
Freeing

Aš iš tikro nekenčių genijų ir jų neginčytinos tiesos citatų. Jie žino, kad mūsų smegenys pasiduoda plovimui. Jų dėta, organizuočiau sektą, kur lyg bodhisatva skleisčiau žinią - jog mes tik meilės aukos. 


Noriu persidažyt sienas ir persidažyt pati. Įpusėjus sienų maskavimui, būtinai nustočiau paveikta tingulio, taip ir nebepabaigčiau. Ir gyvenčiau pusiau ligoninėj, pusiau vandenyne.

 
Aš visiškai nesuprantu, ką parašiau.. Kas man diktavot?

Turbūt graikų dievai, išsilikę graikų muzikoje..

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

medicine for the soul in some highly over complicated times

Mano šamanas dainuoja: "The face in the mirror is not me, yeah he-hey" - taip, nors būtent tas veidas vėliau ir ieškosi draugijos. Būtent tas.. Per tris nuskenavimo sekundės atsitiktiniai praeiviai duos vardą, amžių bei požiūrį, kuriuo vadovausiesi - lyg etiketę ant pigiausio muilo. "Unconsiderate to yourself you are.." - ir plaukiojam toliau po paralelines visatas bass'n'drums garsuose.


Miestas man pasiūlyti vyšnių kvapo nesugebėjo, nors buvo labai akivaizdu, kad 'vanilos' (mirkt akele) gautumėm be rūpesčio. Akimirkai sustingau mintyje: juk Jie nesigaili, juk tik dėl patirties Jie didūs, juk jaunystė-kvailystė.. Bet.. gal man dar ne laikas miltams, tik jau ne iš turkų parduotuvės. 
Pamiršus šilumos sąvoką, suradus kone visas 7-Eleven mieste, paaukojus rastamanų garsams, įsitaisius undinėlės bare, išragavus visų kokteilių ir dar daugiau shot'ų; suvokusi, kad little J. yra tiesioginis siurblys; sutikusi keistus veidus, kuriuos norėčiau užmiršti, bet nesiseka; ir po bandymo nakties speige įveikti 5km aš atradau, jog mano lova - geriausia mano bičiūlė.


2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Across the universe

 
Ar sudėtinga tapti soho benamiu? Rinkti neišrūkytas cigaretes nuo žemės, maitintis pastovėjusiais sušiais ir padžiūvusiais sumuštiniais, rengtis secondhandų garderobu, uždarbiauti darant praeiviams dredus ir dainuojant rinktinius koverius neišlavintais, bet nuoširdžiais balsais. You may say I'm a.. Nesudėtinga kontroliuoti transcendenciją, kai įpranti. Gulėdamas ant grindų, apsiverti ant šono kairėn ar dešinėn valdydamas žingsnių kryptį kokioj nors užmirštoj New York'o gatvėje, kurioje dabar ir vaikštai.. Kam to pasaulio, kai turim vaizduotę? - paklaustų Bobas, įkvėptas Johno. Tačiau bet kokiu atveju, Bobai, į pasaulį vistiek tenka sugrįžti, kai užsimanai parūkyti.
vien todėl susivyniojau tabaką, nors vis dar ne vyšninį..

2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

kai turi perdaug extra energijos ir būgnini į cappucino indelį ir nori į miestą, bet storosios širmos visada viską užkloja, palikdamos menką plyšelį deguoniui patekti

Šiaip smagu: roomate daro pusryčius ir žadina, kai pramiegu, ar gali būti mieliau? <3


Pamenu mano mokytojai mėgdavo dažnai kartoti: krenta vienas - iš paskos visi kiti. Kokia gryna tiesa! Kad ir kokia geranoriška, bet besišypsanti buda kampe ant palangės regis dabar linksmai kvatoja iš manęs, matyt mano, jog mano amžinas sentimentų kaupimas tėra tokia pati niekinga materija kaip ir visa esybė. Nerkim į dulkes, tada. Bet pala, nėra su kuo? Nieko naujo..

Mano beveik ne naminis gyvenimo būdas pasidarė visiškai naminiu. Ačiū Name.

2012 m. kovo 27 d., antradienis

exercise your brain

Penkių minučių performansais sugebu save įkvėpti bekalbėdama apie keliavimą tranzuojant, nieko nelaukiu - įgyvendinu jausmą ir autostopinu į artimiausią miestuką ieškoti pub'o, kur sutinkam simply-hot-bartender ir penkių minučių performansų temą gvildenam toliau. Hm.. Būti ar nebūti? Kai kas nors ištrūksta iš komforto zonos ribų, tik kartais išdrįsti veiksmui, kartais pats sulauki veiksmo, bet dažniausiai - nepastebimai praslysti. Ir susitaikai pamiršti ko norėjai. Žmogiška, bet kas nori būti žmogumi? Tik ne šiais laikais..
Paraleliniams metams grižus atgal iš pastabų nesimokau - geriau sukryžiuosiu kojas ir pamedituosiu..

This is letting you know

I'm almost where I'll never be
This cutting off of fate like a string
A line that falls to the floor
And I'm not me anymore

  
Prisiminenu žmones, kuriuos sutikau ir kurių net nesu regėjus: kiekvienos penkios minutės jų nepastebimai įsireikšmina mano gyvenime. Žmonės, muzika, kinas, literatūra, mada, miestas, kelias, miškas - nesvarbu, kiekvienas menkniekis įsirėžia gilyn į mūsų odą. Ir arba mes gebantys tai priimti, arba ne. Kiek verta - spręsti individualiai.

2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

'i like you negative'

Šiandieną neturėjau paskaitų, bet mokykloje sėdėjau: atvažiavo hipės ir Afrikos užaugintas 44-erių danas, šiaip-toks-bičas-ne-tėtis, lektorius. Paskaita turėjo vykti jų kalba, bet aš prieš prasidedant sėdėdama už durų turbūt graudžiai atrodžiau viena, bandydama skaityti popierinį migdomųjų variantą, todėl nors ir dėl manęs vienos, jie sutiko kalbėti angliškai. Jaučiuosi pagerba. Ir tada aš įsižiūrėjau į jį: konfidencialumas, tobulas akcentas, mėtantis žvilgsnis ir į skirtingas puses nevalingai sutaršyti plaukai. Šiokia tokia medžiaga mano bemiegėms naktims užpildyti, jau kaip ir atėjo metas vėl nežinoti ką darau. Bet kas labiausiai šiandieną man įstrigo buvo tai, kad milžiniškus pinigus gali supergreitai užsidirbti iš nieko  - ir tai pasakė hipių, lauko, nikotino, sekso ir muzikos užaugintas vaikis! "Hipis aš, hipis tu, hipiai mes visi kartu.." Turbūt tai tiesiog nustojo galioti, kai loptopai ėmė valgyti žmones. Ar žinot, kokią išimtį, bloger'iai? Hmm.

Radau atitinkamą skambesį, yeep! Pagaliau ji man pakluso! Improvizacija.

2012 m. kovo 13 d., antradienis

unnormal is normal


Liepkit man nusivalyt akis ir eit miegot. Jau per vėlu nemiegoti.

P.S. Šiandien buvom susitikusios su broliu latviu. Nuvylė: toks lietuviškas, draugiškas forsas. Jis siūlė darkart susitikti, nors mes abu žinom, jog to nebus. Man telieka džiaugtis naujais akiniais.

P.S.S Man reikia daugiau rūkyti.

Einu miegot, kol dar nepradėjau..

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

when exhausted is too nice word

Aš toks atsakingas žmogus: manau, kad nuovargis yra būtina dalis proceso išgavimo - ką jau kalbėt apie nemiegojimą!  Bet po viso šito antibudistinio savęs kankinimo (kur prasmė?) ir pamirštos savaitės (kol pagaliau atsiskaitai nd), pajuntu toookį palengvėjimą - ničniekas neberūpi. Net nerūpi, kad ničniekas neberūpi... ir tada prisimenu - taip jaučiuosi tranzuodama. Akimirksniu šmesteli nemaloni nostalgija, besipliekianti su realia situacija. Nors šiandien oras net ne hitch-hik'inis..

Vakare žūtbūt mėgausiuos filmu.


2012 m. kovo 6 d., antradienis

atostogų!

Kai penktadieniais prisikvėpuoji žmonių ir trumpo negatyvo, bei minčių, kurių nereikia, šeštadienį imi ir išbėgi į šalčiu kvėpuojančius miškus. Seniai reikėjo. Nors visas tas sporto džiaugmas nuslūgsta, kai vakare išsikepi citrinų pyragą, kurį kramsnoji bežiūrint ne taip jau prie pyrago ir tinkantį "Eyes wide shut", o po to sapnuoji save panašiam siužete ir pabusti nenori, nes taip įdomiau.



Aš vis kartoju, kad vaidinti žmonėse reikia, nes toks jau gyvenimas. Visi esam ne laiku ir ne nuotaikoj, tuomet įsijungiam kreivą šypseną ir laikinai apsimetam patenkintus. Bet kaip tada suprasti, kada TU vaidini laimę (prie ko palaipsniu pripratai..), o kada iš tiesų ją jauti? Manau, galvelė ne menkai susipainioja bevirškindama visas jai siunčiamas besipriešinančias užgaidas. Bet tam mes ir sutverti - būti komplikuotais!

Kaip aš nekenčiu kompiuterių, kai baigsiu studijas, užmiršiu, ką išmokau ir važiuosiu į Aziją. Aš pavargau būti užsiimta nemielomis pareigomis - o juk man reikia peržiūrėti tūkstantį filmų!..
 
Beach House - Used To Be.mp3

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

idealistic and realistic couples are always full filed


miego troškulys smelkiasi man į akis. diena dienom - savaitėmis, mėnesiais.. nykų pirmąjį pavasio rytą, su kuo sveikinu poetus, leidžiu koledže, klausydamasi "the most annoying creature in the world - tratatatata" plepalų ir nesuprantamų garsų. bet visa tai beveik nesvarbu, nes vis dar gyvenu kopenhaga ir prisimenu spalvotąją demonstraciją prieš actą, kuri buvo svarbiausias vasario įvykis. ir pakankinęs mus likimas vis dėl to ima tirpdyti savo rūstybę ir leisti vėl pasijusti gyvenančiomis ryškesne spalva. lyg sezonų galvos valdytų žmonių sėkmę, gal tiesos ir yra..?

laukiu draugės emigrantės danės, kuri netrukus bus emigrantė anglė, bet tuo didžiuojasi ir aš jai pavydžiu, jog daro didelius sprendimus. gal ji mane įkvėps ir aš dar labiau atitrūksiu ar išprotėsiu, tada bent jau pateisinčiau žodį 'interesting', kuris neteisėtai man siunčiamas. drąsūs žmonės - neapsakomai patrauklūs.

rytoj, o gal šiandien ieškosiu vyšninio tabako, kurio čia reikia ieškoti, tada pagaliau pajusiu šią dainą daugiau nei ausimis: Julie London - Yummy Yummy Yummy.mp3