weekends are not my happy days

vis sakau, kad esu brandesnė pagal amžių, bet įrodymais nesivadovauju. kai manęs neįtraukia į vakarėlio sąrašą, kur ponas pakviestas be manęs, aš įsiuntu ir supanikavusi prisitrinu prie bendraamžių, kurių nepažįstu, ir šoku į party busą prikimštą balionų, raudonų lempučių ir su pažadėtais alaus buteliais. mes važiuojame iš rajono į rajoną, čiuvai šoka, svyruoja, čioles kabina, o aš savo dūmais jiems sukuriu jaukią miglą, kad ji būtų tirštesnė, kviečiu ir kitus parūkyti. vėliau nejučia atsiduriu kažkieno bute, vaišinuos jų bambalių turiniu ir šoku su jais ant stalo. net kažkuo pasirūpinu ir palinkiu saugiai grįžti.

išlydėjau poną į boston'ą. kuo užkimšti gurgianti pavydą? žadėjau berlynu, bet ar pasiryšiu? pradžiai kukliai užtenka ir vakaro su man į tėvus tinkančiu kambarioku ir jo suorganizuotu pasimatymu. sėdėjom dviese ir šnekėjomės apie gyvenimą, vis mąsčiau, ką žmonės aplinkui apie mus galvojo - gal dukra, gal meilužė, gal barakudinė žmona, o gal nuomininkė? už vakarienę sumokėjo jis. vėliau nusivežė mane į garažą. nemeluosiu, bijojau ir neįsivaizdavau, kuo tai pasibaigs. galbūt šįryt su ponu J atsisveikinau kartui ir visiems laikams? tai ką man jis parodė atėmė žadą. lyg iš svajonės pamačiau brolį ir sesę amerikonus - Betsy and Blue. šalia to nuskambėjo klausimas 'ar norėtum pasivažinėti'. įsėdus į Blue pasijutau lyg pagaliau kažkas transportavo mane į laikus, kuriems priklausau. mes rūkėme viduje ir klausėmės autentiškos Sinatros juostos, nuvažiavom prie harboro tyliai pabūti ir grįžom per siauriausias žmonėmis prikimštas gatveles. va štai ir pagaliau mano nuosava Kulturnatten.