Aš toks atsakingas žmogus: manau, kad nuovargis yra būtina dalis proceso išgavimo - ką jau kalbėt apie nemiegojimą! Bet po viso šito antibudistinio savęs kankinimo (kur prasmė?) ir pamirštos savaitės (kol pagaliau atsiskaitai nd), pajuntu toookį palengvėjimą - ničniekas neberūpi. Net nerūpi, kad ničniekas neberūpi... ir tada prisimenu - taip jaučiuosi tranzuodama. Akimirksniu šmesteli nemaloni nostalgija, besipliekianti su realia situacija. Nors šiandien oras net ne hitch-hik'inis..
Vakare žūtbūt mėgausiuos filmu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą