What should I do now?

Koks keistai šleikštus suvokimo skonis apima, kai dingteli mintis, jog mano gyvenimas tėra kitų gyvenimų prieskonis - it kokia kalendra ne su viskuo tinku ir kartais labai manęs norisi, o kartais nepasiilgstama visai, ir ilgam.. O aš vargšė kamputy nustumta vis tenoriu būti užuosta ir pasimėgauta.
Galbūt vulgariai skamba. O galbūt per švelniai, nes vienintelis dalykas, ką dabar turėčiau padaryti tai užbaigti pagaliau tą vyno butelį kol dar vidurnaktis nepasirodė, šokt and dviračio ir jam atvėrus duris išrėžti, kodėl ne jis, o paprasčiausias S. yra mano bodhisatva. Ir galbūt visiems laikams užbaigti, ką - abu žinom - turim padaryt.
Kaip Kadi pasakytų, atlaisvinti vietą. Bet nedrįstam, nes bijom vienatvės. Ironiška, kaip jos bijom vieni užsidarę - galbūt vertingas tėra vien žinojimas, kad labai prireikus tas asmuo privalės man paklusti ir aukotis laiko dosnumu, nes juk lyg ir toks buvo susitarimas..

---
Jau po vidurnakčio, vyno dar nepabaigiau.
Jeigu jis napasisiūlys rytoj man padėti persikraustyti, aš pasiulysiu jam laisvę.


Kam man tos tuštumos 'pilnatvėj'..

Koda – Staying