What should I do now?

Koks keistai šleikštus suvokimo skonis apima, kai dingteli mintis, jog mano gyvenimas tėra kitų gyvenimų prieskonis - it kokia kalendra ne su viskuo tinku ir kartais labai manęs norisi, o kartais nepasiilgstama visai, ir ilgam.. O aš vargšė kamputy nustumta vis tenoriu būti užuosta ir pasimėgauta.
Galbūt vulgariai skamba. O galbūt per švelniai, nes vienintelis dalykas, ką dabar turėčiau padaryti tai užbaigti pagaliau tą vyno butelį kol dar vidurnaktis nepasirodė, šokt and dviračio ir jam atvėrus duris išrėžti, kodėl ne jis, o paprasčiausias S. yra mano bodhisatva. Ir galbūt visiems laikams užbaigti, ką - abu žinom - turim padaryt.
Kaip Kadi pasakytų, atlaisvinti vietą. Bet nedrįstam, nes bijom vienatvės. Ironiška, kaip jos bijom vieni užsidarę - galbūt vertingas tėra vien žinojimas, kad labai prireikus tas asmuo privalės man paklusti ir aukotis laiko dosnumu, nes juk lyg ir toks buvo susitarimas..

---
Jau po vidurnakčio, vyno dar nepabaigiau.
Jeigu jis napasisiūlys rytoj man padėti persikraustyti, aš pasiulysiu jam laisvę.


Kam man tos tuštumos 'pilnatvėj'..

Koda – Staying

grįžau. ar ilgam

Ar tik aš viena tokia nuobodi ir tradiciška, jog man atrodo, kad jauna 26erių, gan naivi, mėlynais šėšėliais, galbūt be kelių sraigtelių, lenkiška mergina gyvenanti su pusšimtį siekiančiu kiniečiu, pasipuošusiu stora auksine grandinėle ant kaklo, bei mažu baltu, kartais urgztelėjančiu pukeliu, yra keista sudėtis; o šviežių lašišų spalva su Jėzaus paveikslais ant vaisiais išmargintos staltiesės - tiesiog prastas skonis?
Tik išmesta iš namų sutiksiu tokius alfa.lt straipsnelio vertus veikėjus. Ir čia sąrašas nė neketina baigtis. Sutiksiu transvetitą nukarusiais paakiais - apsigyvensiu su juo.
...
Jim yra išpuikęs subrendęs paauglys, per protingas, per arogantiškas, jam visa atsibodę. Kam gi švaistyti savo platinos vertus žodžius nevertiems balandžiams, kam mokytis, kai dėstytojai nekompetetingi, kam sportuoti, jei plonas? Kartais pagalvoju, kad jam tiktų rūkyti.
Išdidus, reto intelekto išsiilgęs, nepraradęs vertybių, aš didžiuojuosi juo ir raminu, kad mes dar nepasmerkti kol turim vienas kitą, ir meluoju optimizmu, kas belieka. Kitąsyk, man to optimizmo prireiks atgal.
...

Cat Power – Dark End Of The Street